Druskos suvartojama per daug, kalio – per mažai: kaip tai susiję su kraujospūdžiu?

Kraujo spaudimas – biologinis rodiklis, didėjantis dėl daugelio veiksnių, tarp jų ir tų, apie kuriuos dažnas nesusimąsto. Pavyzdžiui, per didelio suvartojamos druskos kiekio ir nepakankamo elektrolitų, tokių kaip kalis, įsisavinimo, rašoma pranešime spaudai. Anot „MediCA klinika“ gydytojos kardiologės Jūratės Diržienės, šie du kraujospūdį didinantys faktoriai yra susiję su klaidingais mitybos įpročiais, o kad jie yra didžiulė problema, patvirtina Lietuvos populiacijos tyrimo rezultatai.

„Lietuvoje vidutinis druskos suvartojimas per parą vidutiniškai siekia apie 10 g, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g. O situacija su kaliu – priešinga: reikiamą jo paros normą užsitikrina tik kas penktas lietuvis“, – pasakoja J. Diržienė.

Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad bet kuri druskos rūšis turi 97–99 proc. natrio chlorido, todėl nėra „sveikos druskos“, o dėl per didelio jos kiekio laikui bėgant kraujo spaudimas didėja ne tik suaugusiam žmogui, bet ir vaikui.

Dėl padidėjusio kraujo spaudimo atsiranda ir kitų negalavimų: kraujavimas iš nosies, nuovargis ar sumišimas.

Šis biologinis rodiklis taip pat didėja dėl fruktozės vartojimo, nes tai didina druskų reabsorbciją (atgalinį įsisiurbimą) inkstų kanalėliuose. Elektrolitų, kaip kalio, nepakankamas įsisavinimas taip pat gali lemti saikų arterinio kraujo spaudimo didėjimą.

Neigiamos emocijos veikia ir elgseną, ir kūną

Kardiologė J. Diržienė akcentuoja, kad žmogaus kūnas yra visuma, todėl patiriamos neigiamos emocijos, kurios šiuo metu kamuoja daugelį, tiesiogiai paveikia ir elgseną, o kartu didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

„Patirdami stresą ar įtampą, žmonės dažniau rūko, persivalgo, jiems neretai pristinga noro sportuoti ir sveikai maitintis. Dėl to didėja antsvoris, atsiranda fizinio aktyvumo stoka ir, tyrimų duomenimis, mažėja motyvacija vartoti paskirtus vaistus. Visi šie veiksniai netiesiogiai ilguoju laikotarpiu lemia didėjantį kraujospūdį ir su juo susijusių ligų vystymąsi“, – aiškina gydytoja.

Neigiamos emocijos taip pat turi tiesioginį poveikį kūnui ir lemia sutrikusį miegą bei atsiradusius stiprius galvos skausmus, o dėl tokių dirgiklių, kaip miego stoka, išsiskiria adrenalinas. Šis hormonas laikinai pagreitina kvėpavimą, širdies susitraukimų dažnį ir didina kraujo spaudimą.

„Dėl padidėjusio kraujo spaudimo atsiranda ir kitų negalavimų: kraujavimas iš nosies, nuovargis ar sumišimas, regėjimo problemos, krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, nereguliarus širdies plakimas“, – teigia J. Diržienė.

Kodėl svarbu stebėti kraujo spaudimo rodiklius?

Gydytoja kardiologė sako, kad kraujospūdžio rodiklių matavimas ir registravimas tam skirtame dienyne padeda pažinti savo organizmo pokyčius ir su tuo susijusią savijautą.

Be to, šis reguliariai namų aplinkoje kartojamas procesas padeda atmesti baltojo chalato hipertenziją – reiškinį, kai kraujospūdis pakyla gydytojo kabinete – ir slaptąją hipertenziją – reiškinį, kai kraujospūdis yra aukštas, tačiau gydytojo kabinete užfiksuojama norma.

„Vyresniems žmonėms patariama arterinį kraujo spaudimą matuoti 2–3 kartus per savaitę ryte ir vakare, ypač, kai organizme vyksta pokyčių, susijusių, pavyzdžiui, su menopauzės laikotarpiu. Jeigu yra jaučiama padidėjusiam kraujospūdžiui būdingų simptomų, reguliariai stebėti jo rodiklius verta ne tik vyresniems, bet ir jaunesniems. Tai itin svarbu, nes jauno amžiaus žmonėms didėjantis kraujo spaudimas gali įspėti apie organizme besivystančias skydliaukės ligas ar antinksčių patologijas“, – sako J. Diržienė.