Ieva Marija Liubinaitė

„Mano namai yra ten, kur mano širdis. O mano širdis – su Erikute“, – sako belgas Remis De Mey (21). Užsienietis skaičiuoja antruosius gyvenimo metus Lietuvoje, kur ateitį kuria kartu su mylimąja, iš Dotnuvos (Kėdainių r.) kilusia Erika Župerkaite (21).

„Sunku patikėti, kad prieš ketverius metus Remis menkai ką težinojo apie Lietuvą, o šiandien jau ir neblogai lietuviškai kalba. Labai juo didžiuojuosi. Ir apskritai, Remis čia pritapo ganėtinai greitai ir lengvai. Mažai kuo nuo lietuvių ir skiriasi“, – pastebi Erika.

Dotnuviškė Erika su belgu Remiu susipažino prieš trejus su puse metų.

Dar daugiau: jaunuolis iš Belgijos ne tik lengvai adaptavosi Lietuvoje, bet ir surengė jau dvi labdaringas keliones, kurių metų paaukotos lėšos buvo perleistos fondui, padedančiam onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms.

Susitiko Europos dviračių treko čempionate

Dotnuvos pagrindinėje mokykloje mokslus krimtusi Erika anksti pajuto aistrą dviračių sportui. Už tai mergina iki šiol dėkinga savo kūno kultūros mokytojui ir pirmajam treneriui Donatui Jodeniui.

„Miestelis mažas, mokykla irgi nedidukė, todėl pasirinkimų nebuvo daug. Nėra kaip dideliame mieste, kur nuo pasirinkimo galva gali apsisukti. Kur gali pabandyti vieną būrelį, nusibodus – kitą, trečią ir t. t. Mokytojas pasiūlė dviračių sportą“, – prisimena Erika.

Remis čia pritapo ganėtinai greitai ir lengvai. Mažai kuo nuo lietuvių ir skiriasi.

Devintoje klasėje, po vienų metų treniruočių Dotnuvoje, šeimos palaiminimą gavusi mergina persikraustė į Panevėžį, kur mokėsi Raimundo Sargūno specializuoto ugdymo sporto krypties mokykloje.

Prasidėjo kasdienės treniruotės su profesionaliais treneriais, o nacionalines pirmenybes palaipsniui pakeitė rimtesni Europos ir pasaulio dviračių treko čempionatai.

Senojo Žemyno čempionatas 2019 m. vyko vakarų Belgijoje, Gento mieste. Į Gentą Panevėžio komandos sudėtyje atvyko ir Erika.

Belgas Remis į Lietuvą imigravo pamilęs lietuvę Eriką. Remis Lietuvoje skaičiuoja antrą savo gyvenimo žiemą.

Nors medalių mergina Belgijoje neužsikabino, tačiau „užkariavo“ kol kas vieną svarbiausių savo gyvenimo trofėjų – belgo Remio simpatijas.

„Sakyčiau, kad mano ir Remio pažintis šiek tiek primena šiuolaikinę romantinę komediją. Taigi, Remis pats nuo mažens sukasi dviračių sporte. Tame čempionate Remis, daugkartinis Belgijos prizininkas, nedalyvavo dėl sveikatos problemų. Tačiau Gentas yra Remio gimtasis miestas, tad jis atėjo palaikyti savo draugų. Pamatė mane apšilinėjančią prieš skrečo rungtį. Aš į jį, tiesą pasakius, net nepažvelgiau“, – pasakoja Erika.

Pastebėjęs dailią šviesiaplaukę lietuvę, jaunuolis neberado ramybės – grįžęs namo jis neršė socialinius tinklus, tikrino nuolat pildomas čempionato nuotraukų galerijas, kol vienoje nuotraukoje galiausiai pastebėjo Eriką.

Merginos sportinė apranga tradiciškai buvo pažymėta čempionato dalyvio numeriu. Pagal šią informaciją Remis išsiaiškino sportininkės vardą, pavardę ir netrukus susirado lietuvę socialiniame tinkle „Facebook“.

Belgas Remis pamilo ir lietuvę Eriką, ir jos gimtinę: jau dukart dviratininkas leidosi į labdaringas keliones dviračiu, kurių metu surinktas lėšas skyrė su onkologinėmis ligomis kovojantiems lietuviams.

Netrukus Erikai poptelėjo pirmoji žinutė, kurioje nepažįstamasis siūlė kartu surengti treniruotę dviračiais.

„Kadangi į Belgiją važiau ne į pasimatymus vaikščioti, o varžytis, tai pasiūlymas manęs absoliučiai nesudomino. Jis tebuvo kažkoks įkyrus vaikinas iš „Facebook“, – juokiasi Erika.

Paskutinį viešnagės Gente vakarą Erika susižeidė. Merginai netikėtai prireikė nuskausminamųjų. Komandą lydintis personalas jau buvo pakeliui į Lietuvą kartu su vaistinėle. Sportininkai ruošėsi parskristi kitą dieną.

Troškimas būti kartu, vienas šalia kito kiekvieną dieną be išimties, o ne žinutėmis, buvo toks didžiulis, kad draugystės per atstumą net nebesvarstėme. Iškilo dilema: o ką daryti dabar?

„Tas vaikinas iš „Facebook“ buvo žinutėse minėjęs, kad gyvena Gente, todėl parašiau jam pati ir paklausiau, ar jis kartais negalėtų man padėti. Pamiršęs visas sveikatos problemas, jau netrukus Remis sušilęs atmynė iki viešbučio. Atvežė vaistų“, – pasakoja Erika.

Studijoms ir darbui pasirinko Kauną

Žinutė po žinutės, skambutis po skambučio, – kaip šiais laikais įprasta, pradėjo Erika ir Remis bendrauti vis dažniau. Galiausiai nė vienas jųdviejų rytas ir vakaras nebeapsiėjo be pokalbių.

Ilgai nelaukę, jaunuoliai susiorganizavo susitikimą Londone, vėliau sekė Remio kelionė į Lietuvą.

„Troškimas būti kartu, vienas šalia kito kiekvieną dieną be išimties, o ne žinutėmis, buvo toks didžiulis, kad draugystės per atstumą net nebesvarstėme. Iškilo dilema: o ką daryti dabar? Nesinorėjo, kad Erika paliktų savo šalį, savo artimuosius – tai būtų labai didelė auka. Dar geriau pagalvojus, vaikinus su mamomis ir tėčiais sieja kiek kitoks ryšys negu merginas. Galų gale, kiekgi iki tos Belgijos? Dviejų su puse valandos skrydis, ir jau esi savaitgaliui pas tėvus“, – motyvuoja Remis.

Eriką ir Remį suvedė dviračių sportas.

Sportiški jaunuoliai drauge persikraustė į Kauną, kur abu studijuoja Lietuvos sporto universitete, antrame kurse. Erika šiame universitete pasirinko fizinio ugdymo ir sporto, o Remis – sporto vadybos studijas.

„Ne paskutinis argumentas buvo ir ekonominiai sumetimai – tai, kiek mums kainuotų būsto nuoma, kiek atsieitų pragyvenimas, kokios būtų kasdienės išlaidos. Taip pat – ir kiek Remis mokėtų už aukštąjį mokslą. Viską pasvėrę, nusprendėme kartu apsigyventi Lietuvoje, – priduria Erika. – Na, o po mokslų abu dirbame. Aš – sporto klube, o Remis yra „perikūpas“. Tik pardavinėja ne naudotus automobilius ar jų dalis, o viską, kas susiję su dviračiais.“

Kurį laiką pora Lietuvoje prekiavo ir belgiško šokolado gaminiais, bet dėl laiko trūkumo šią veiklą sustabdė.

Išvykau ne tik į kelionę, bet ir į naują savo gyvenimo etapą. Etapą, kuris vadinasi „Erika ir Lietuva“.

Istorinėje laikinojoje sostinėje Erika ir Remis jau antrą kartą drauge sutiko Naujuosius metus. Mergina juokauja, kad jos išrinktasis belgas jau tapo šimtaprocentiniu kauniečiu.

„Ypač, kas susiję su vairavimu Kaune. Iš šono nepasakytum, kad ne kaunietis vairuoja“, – juokiasi mergina.

Remia onkologinių ligoniukų kovą

Per trejus romantiškos draugystės su Erika metus belgas Remis surengė jau dvi labdaringas keliones dviračiu, kurių metų surinktas lėšas paaukojo „Rugutei“ – labdaros ir paramos fondui, besirūpinančiam onkologinėmis ligomis sergančiais Lietuvos vaikais ir jų artimaisiais.

2021 m. vaikinas iš gimtojo Gento miesto numynė į Lietuvą. Per 8 dienas trukusį išbandymą Remiui teko įveikti 1650 km distanciją – po 180 km per dieną.

Pora prieš antrąją labdaringą Remio kelionę dviračiu. Startas – Kalvarijoje.

„Tai buvo labai simboliškas momentas. Starto vieta pasirinkau savo vidurinės mokyklos kiemą. Išlydėti manęs susirinko visa mokyklos bendruomenė. Ir išvykau ne tik į 8 dienų kelionę, bet ir į naują savo gyvenimo etapą. Etapą, kuris vadinasi „Erika ir Lietuva“, – teigia Remis.

Po sudėtingos, bet sėkmingos kelionės iš Belgijos į Lietuvą vaikinas apsilankė vienoje mūsų šalyje veikiančioje onkologinėje ligoninėje.

„Vienu metu – ir traumuojanti, bet ir labai tyra patirtis. Ligoninėje sutikau Bernardą, mažą sergantį berniuką. Seniai nebuvau matęs tokio šviesaus ir vilties kupino žmogaus. Tada supratau, kad dviračiai iš tiesų gali kurti didelį stebuklą“, – pasakoja Remis.

Supratęs, kad savo žemiškais darbais gali prisidėti prie itin kilnių tikslų, ir ne kur kitur, o mylimos merginos tėvynėje, užsienietis 2022 m. vasarą leidosi į naują avantiūrą. Su trimis bendraminčiais lietuviais belgas dviračiais mynė iki Italijos Alpių.

Kelionės tikslu tapo šiaurinėje Italijos dalyje įsikūręs Vičencos miestas.

Šiuo metu vis dar vyksta su pastarąja kelione susiję aukcionai, kurių metu Remis ir vėl renka paramą „Rugutei“. Aukciono metu vaikinas prekiauja žinomų Lietuvos sportininkų sportiniais marškinėliais ir kita atributika.

Jau šimtą kartų lietuviai manęs klausė, ar girdėjau posakį „ramus kaip belgas“. Kaip belgų tautos atstovas galiu pasakyti, kad šis posakis visiškai iš piršto laužtas.

Pavyzdžiui, šiuo metu pardavime – krepšinio kamuolys su Kauno „Žalgirio“ ekipos krepšininkų autografais ir Vilniaus „Ryto“ ekipoje rungtyniaujančio Margirio Normanto apranga.

Liepos mėnesį dviratuota kompanija iš Lietuvos Alpių prieigas pasiekė per 7 dienas, iš viso numynę 1458 km. Per dieną vaikinams tekdavo nuriedėti po 208–230 km.

„Sunkiausia šios kelionės dalis buvo nepakeliamos karščio bangos. Temperatūra siekė daugiau negu 40 laipsnių. Vietomis netgi degė Alpės. Vienu metu kiekvienas turėjome po 2 litrus vandens, kurio pakakdavo tik 20 minučių – šiek tiek atsigerti, didesnę dalį – užsipilti ant galvos ir kaklo atsivėsinti“, – pasakoja Remis.

Lietuviams linki pakantumo ir draugiškumo

Dviračių sportas, supynęs dotnuviškės Erikos ir belgo Remio likimus, šiuo metu jaunuolių gyvenime vaidina skirtingus vaidmenis.

Kadaise po 11 tūkstančių kilometrų per metus mynusi Erika dviratį iš sandėliuko išsitraukia tik atšilus orams, daugiausia – pavasarį ir vasarą.

Tuo tarpu Remis sportuoja ištisus metus. Neseniai vaikinas prisijungė prie Klaipėdos dviračių komandos „VoltasMadaris Cycling Team“.

„Dviračių sportas – puiki priemonė šaliai ir kultūrai pažinti. Toks pastebėjimas, kad lietuviai vairuotojai gana nedraugiški ir netolerantiški dviratininkams. O apskritai, kartais Lietuvos kultūroje pasigendu elementaraus draugiškumo ir pagarbos, ypač aptarnavimo sferoje.

Norėtųsi, kad dažniau lietuviai pasisveikintų parduotuvėje ar kavinėje, ar kur tarpduryje prasilenkdami.

Galų gale, norėtųsi, kad vairuotojai dažniau pakeltų ranką ir padėkotų, kai kitas eismo dalyvis juos praleidžia į priekį. Mandagūs gestai nieko nekainuoja, užtat visiems iškart maloniau ir smagiau“, – pastebėjimais dalijasi Remis.

Iš Lietuvos į Italiją dviračiais mynusi komanda: (iš kairės) Aivaras, Tadas, Remis ir Gedvinas Vičencos mieste.

Vis dėlto belgas komplimentų negaili Lietuvos gamtai ir architektūrai. Užsieniečiui ypač patinka didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Pasak Remio, išskirtiniu jaukumu pasižymi gimtasis Erikos miestelis Dotnuva. Pastaroji – tarsi nedidelė, miela jo gimtojo Gento miesto kopija.

„Bendrai, tai gyvendamas Lietuvoje patiriu mažiau streso negu Belgijoje. Jau šimtą kartų lietuviai manęs klausė, ar girdėjau posakį „ramus kaip belgas“. Kaip belgų tautos atstovas galiu pasakyti, kad šis posakis visiškai iš piršto laužtas. Lietuviai – gerokai ramesni už belgus“, – akcentuoja Remis.

Vaikinas pastebi ir tai, kad Lietuvoje žiemos – kur kas tikresnės, šaltesnės ir baltesnės negu Belgijoje.

„Dar neįprantu, kad po sniegu slepiasi ledukas, todėl kartais gali būti labai slidu. Bet apskritai, žiemos Lietuvoje daug gražesnės. Belgijoje tikros žiemos turime vos dvi–tris dienas“, – pasakoja vaikinas.

Dotnuviškė Erika ir jos mylimasis belgas Remis interviu su „Kėdainių muge“ užbaigia šventiniu palinkėjimu skaitytojams: „Didžiųjų metų švenčių proga visiems norėtųsi palinkėti supratingumo ir šilumos vieni kitiems. Juk emocijos ir yra geriausios dovanos, kurias gali kažkam suteikti per šventes. Svarbiausia, kad tos dovanos „galiojimas“ tęstųsi ištisus metus.“

Asmeninio albumo nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Eriką ir Remį suvedė dviračių sportas. (Asmeninio albumo nuotr.)