Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija šiomis dienomis nuolat stebi vandens telkinių būklę rajone. Specialiu matuokliu tikrinamas ištirpusio deguonies vandenyje kiekis.

Kol kas deguonies pakanka

Paspaudus šalčiams, Kėdainių rajono tvenkiniuose ledo storis jau siekia nuo 15 iki 30 centimetrų. O pastarosiomis savaitėmis gausiai iškritęs sniegas padengė vandens telkinius stora danga, kuri nepraleidžia šviesos. Dėl to gali sumažėti deguonies kiekis vandenyje, o kritinis jo trūkumas gali sukelti žuvų žūtį.  

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius sako, jog situaciją kol kas galima įvertinti gerai. Deguonies kiekis tvenkinių vandenyje nėra žemesnis nei 5 miligramai litre (mg/l).

„Kritiška situacija kai kurioms stambioms žuvims būtų, jei deguonies riba nukristų iki 2 mg/l. Smulkesnės žuvys plaukia prie properšų, ekečių, kad įkvėptų oro, o stambesnės eina į dugną ir tenai žūsta. Todėl, pastebėję deguonies trūkumą, esame pasiruošę inventorių deguoniui tiekti – aukštos klasės aeratorių, taip pat vandens siurblius, generatorius. Valyti sniego dabar nebūtų būtinybės, padėtų šios priemonės“, – pasakojo L. Stanevičius.

Stebi nuolat

Pasak pašnekovo, pagrindinis neigiamas veiksnys deguonies kiekiui vandens telkiniuose – sniego danga. Žiemą vanduo daugiausia deguonimi prisotinamas patenkančia šviesa. „Dabar saulutė nors ir išlenda, sniego danga saulės spindulių nepraleidžia. Bet mūsų tvenkiniuose yra gerai tai, kad vanduo yra tekantis, taip deguonis patenka į vandenį. Taip pat pastebėjau, kad vanduo labai skaidrus, tai reiškia, švarus vanduo. Dar gelbėja mus, kad po pirmo užšalimo buvo atlydys ir padavė daug gryno vandens į tvenkinius“, – sakė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas.

Tuo tarpu didžiausią nerimą kelia uždari Sirutiškio, Surviliškio ir Babėnų karjerai. „Kiekvienais metais ten problemų turėdavome, todėl juos ypač stebime, kad neprasidėtų ten žuvų dusimas“, – minėjo pašnekovas.

Daug informacijos draugijai gali suteikti ir žvejai. Jie pastebi, jei dėl deguonies trūkumo ties išgręžtomis eketėmis ima spiestis žuvys.

Pasak L. Stanevičiaus, ledo storis jau siekia nuo 15 iki 30 cm ir jis dar storėja. Karjeruose mažėja vandens tūris, o jei norime išsaugoti žuvis, gylis turi būti ne mažiau kaip du metrai.

Globos reikia žvėreliams ir paukščiams

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija taip pat atkreipia dėmesį, kad gausiai iškritęs sniegas ir susidaręs kietas paviršinis sluoksnis sunkina galimybę pramisti kurapkoms, stirnoms. „Gyvūnai yra prisitaikę gyventi visokiomis sąlygomis, tačiau smulkiajai faunai situacija gali būti kritinė. Medžiotojai dabar visas pastangas deda globai, ypač smulkiajai faunai. Yra nuolatinės vietos, kur šeriami gyvūnai, vežamos grūdų atliekos“, – sakė L. Stanevičius.

Stirnoms sniegas pavojingas tuo, kad gulėdamos ant jo suserga plaučių uždegimu. Jei sniegas užsilaikys, pamiškėse medžiotojai, bendradarbiaudami su ūkininkais, planuoja valyti sniegą stirnų gulėjimo vietoms.

Draugijos pirmininkas daug skambučių iš gyventojų sulaukia dėl gulbių, ančių lesinimo. „Dabar laikas padėti ir mūsų rajone žiemojančioms gulbėms, antims, tačiau lesinti jas reikia tinkamu lesalu, grūdais, taip padėsime paukščiams peržiemoti“, – kalbėjo L. Stanevičius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.