Buvusieji negali susitaikyti su mokyklų kaimuose išlikimu

Praėjusios kadencijos Švietimo komiteto pirmininkės Nijolės Naujokienės didelėmis pastangomis patvirtinta rajono mokyklų tinklo pertvarka „tęsia savo darbą“ – toliau naikinamas kaimo mokyklų savarankiškumas. Dabar jau opozicija pasiskelbęs praėjusios kadencijos Kėdainių savivaldybės vicemeras, buvusios Švietimo komiteto pirmininkės žentas Paulius Aukštikalnis nesusitaiko su tuo, kad antikonstitucine pripažinta pertvarka gali sustoti.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba, dar nuo praėjusios kadencijos raginama Kėdainių liberalų frakcijos lyderio Sauliaus Grinkevičiaus, pagaliau apsisprendė imtis flagmano vaidmens sujungiant visų šalies kaimiškųjų savivaldybių jėgas dėl kaimiškųjų rajonų mokyklų išsaugojimo.

Praėjusi penktadienį savivaldybės taryba svarstė sprendimo projektą dėl pavedimo rajono merui Valentinui Tamuliui kreiptis į Savivaldybių asociaciją ir visų šalies savivaldybių merus bei tarybas, siekiant išsaugoti kaimiškąsias gimnazijas, užtikrinti, kad visi rajono 1–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų mokytis kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

P. Aukštikalniui pritrūko teisinio pagrindo

Tačiau tam nepritarė ketverius metus švietimo sritį kuravęs vicemeras P. Aukštikalnis. Neturėdamas argumentų, kodėl taryba neturėtų pritarti kreipimuisi dėl kaimiškųjų mokyklų išsaugojimo, P. Aukštikalnis teigė, jog tokiam žingsniui tarybos sprendimo nereikia.

Savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė tarybos nariui paaiškino, kad bet kuri aukštesnė institucija (savivaldybės taryba yra aukščiausias rajono savivaldos organas) gali priimti sprendimą, kas pagal kompetenciją priklauso žemesnei institucijai (šiuo atveju – rajono merui).

„Teisiškai, pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos reglamentą, tarybos narys turi teisę balsuoti už arba prieš pateiktą sprendimo projektą arba susilaikyti“, – nesusiprantančiam buvusiam vicemerui priminė tarybos narė Sandra Barzdienė.

„Mes, kaip savivaldybės taryba, kreipiamės į kitų savivaldybių tarybas, – P. Aukštikalniui aiškino tarybos narys Virmantas Pikelis. – Besikalbant su kitų rajonų tarybų nariais girdėti, kad panašią problematiką jie kelia ir savo rajonų tarybose. Logiška yra, kad rajonams susivienijus lengviau būtų atkreipti dėmesį į keliamas problemas dėl kaimų mokyklų“.

Švietimo bendruomenė stebi

„Šiuo kreipimusi bus išreikšta ne tik mero, bet ir visų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narių pozicija, – sakė Švietimo skyriaus vedėja V. Dobrovolskienė. – Švietimo bendruomenė mato jūsų išreikštą poziciją „prieš“ ar „už“.

Pasak tarybos nario Juliaus Lukoševičiaus, buvusio ilgamečio savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo, sprendimas kreiptis į kitas savivaldybes dėl kaimiškųjų mokyklų išsaugojimo yra savalaikis.

„Vyksta įvairūs procesai – LR Vyriausybė gegužės 17 d. priėmė atitinkamą sprendimą ir jau birželį svarstymai persikels į LR Seimą. Tikimasi, kad iki sesijos pabaigos tie klausimai bus išspręsti, – argumentavo J. Lukoševičius, ragindamas pritarti žingsniui, kad visi rajono mokiniai galėtų mokytis kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Naujos kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės taryba pavedė rajono merui ir tarybos vardu kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir visų kaimiškųjų šalies savivaldybių tarybas bei merus dėl bendro reikalavimo LR Seimui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai peržiūrėti numatytus savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus.

Titulinėje nuotraukoje – P. Aukštikalnis. („K. m.” archyvo nuotr. / fotografas R. Valionis)