Arnetų name – paroda „Paslaptingais adatos pėdsakais“

Siūlai, adata, darbščios rankos ir kūrybingumas – atrodo, tiek nedaug reikia, kad būtų sukurti įspūdingi vaizdai, kartais net primenantys nutapytą paveikslą, ir tik iš arčiau įsižiūrėjus, galima pamatyti siuvinėjimą kryželiu. Šis būdas – kėdainietės Rasos Juknevičienės saviraiškos forma.

Nuo spalio 20 dienos kėdainiečiai turės progą iš arčiau pamatyti, ką yra sukūrusi Kėdainių lopšelyje–darželyje „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja dirbanti kūrėja, mat Krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name veiks šios kėdainietės darbų paroda „Paslaptingais adatos pėdsakais“, o spalio 24 d. 16 val. parodos atidarymo metu bus galima pabendrauti ir su pačia siuvinėtoja.

„Mano močiutė (mamos mama) labai mėgo siuvinėti šešėliavimo būdu, tačiau aš tuomet mokiausi mokykloje ir man šis siuvinėjimo būdas pasirodė sudėtingas. Prieš devynerius metus pradėjau siuvinėti ir aš. Man patiko siuvinėjimas kryželiu. Iš pradžių siuvinėjau knygų skirtukus, adatines, mažus paveiksliukus.

Gan greitai pradėjau siuvinėti didesnius paveikslus, pagalvėlių užvalkalus. Yra be galo didelis pasirinkimas, ką siuvinėti – niekada nesiuvinėju aklai, kruopščiai renkuosi. Darbas man turi patikti ir norisi, kad ir tam, kam jis skirtas, būtų mielas. Dažniausiai siuvinėju gėles, gyvūnus, paukščius, gamtos vaizdus. Man siuvinėjimas nėra vien tik kryželių dėliojimas. Siuvinėjant kyla daug kūrybinių idėjų, kaip dekoruoti namus, drabužius ar kitaip realizuoti savo darbus. Tinkamai priderinti audiniai ir rėminimas tik dar labiau paskatina priimti naujus kūrybingumo iššūkius.

Siuvinėjimas – mano pomėgis, laisvalaikio praleidimo būdas. Tai kruopštumo bei atidumo reikalaujantis užsiėmimas, kuris ramina, leidžia kūnui atsipalaiduoti ir pailsėti po intensyvios darbo dienos bei neleidžia nuobodžiauti. Smagiausia, kai paimi siuvinėti naują darbą ir nugula pirmieji kryželiai. Didelis džiaugsmas ir malonumas matyti, kaip siuvinėjami kryžiukas po kryžiuko ir gimsta nauji paveikslai. Kiekviename paveiksle ir rankdarbyje įdėta daug meilės ir šilumos, kiekvienas yra išglostytas ir išpuoselėtas. Siuvinėju savo malonumui, taigi didžioji dalis darbų puošia mano šeimos ir draugų namus“, – apie širdžiai mielą veiklą pasakoja R. Juknevičienė.

Nors lietuvių liaudies siuvinėjimo tradicijos siekia gilią senovę, nemanykite, kad tai tik močiučių užsiėmimas, nes dabartiniais laikais siuvinėjimu domisi vis jaunesni žmonės.
Yra įvairių siuvinėjimo būdų: lygusis, kryželio, daigsto, virvutės, kilpinis, grandinėlės, eglutės, pintinis ir pumpurėlio dygsniai, adinukė, karpytinis siuvinėjimas, šešėliavimas, rankinė mašininė siūlė bei aplikacija.

„Kėdainių mugės“ ir organizatorių inf.