Ar bus išpildytas noras koplytstulpiuose pastatyti šventųjų skulptūrėles?

Koplytstulpiai, tapę neatsiejama mūsų šalies kraštovaizdžio dalimi, rymo prie kelių, kryžkelių ar sodybų tarsi nebylūs tikėjimo liudytojai. Vieni jų mediniai, kiti mūriniai, su kryžiais ir nišomis šventųjų skulptūrėlėms pastatyti. Kai kurie – gerai prižiūrimi ligi šių dienų, kiti – nuo šimtmečių naštos suklypę, apirę, tuščiomis nišomis. Ta tuštuma neduoda ramybės Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui. Jis norėtų bent trijuose koplytstulpiuose – Pašėtės, Gumbių ir Kėdainiuose, Šėtos g. – pastatyti šventųjų skulptūrėles, tačiau kol kas to padaryti neleidžiama.

„Koplytstulpiai be šventojo skulptūros yra tarsi bedvasiai. Juk ir jų pavadinimas yra kilęs nuo žodžio koplyčia, tai jie ir turi turėti to sakralumo, kitaip tai tėra tiesiog stulpas, kažkokia beprasmybė. Sovietų laikais tuos koplytstulpius niekino, apiplėšinėjo, išgrobė skulptūrėles, tai taip viskas ir liko, bet tai nėra normalus dalykas. Norisi pakeisti šią situaciją ir vėl įkvėpti šiems statiniams gyvybės“, – su širdgėla balse kalbėjo kun. R. G. Skrinskas.

Šėtos dvasininkas šį mėnesį išsiuntė laišką Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vadovui su prašymu į Gumbių koplytstulpį, kai šis bus restauruotas, įstatyti Šv. Antano statulėlę, kurią kunigo užsakymu išdrožė Jonas Nemanis iš Vaiškonių kaimo, į Pašėtės koplytstulpį, kuris baigiamas atnaujinti – žmonių paaukotas Viešpaties Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos statulėles, o Kėdainiuose Šėtos g. stovintį koplytstulpį papuošti Šv. Florijono statulėle.

Tačiau iš KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einančios Astos Naureckaitės gautas atsakymas kleboną nuvylė. Rašte teigiama, kad nė vieno iš kunigo minimų koplytstulpių, kurie yra kultūros paveldo objektai, vertingųjų savybių sąraše nėra duomenų, ar juose buvo šventųjų skulptūros, jei taip, kokios jos buvo, kaip atrodė.

KPD turimais duomenimis, Kėdainiuose, Šėtos g. stovintis koplystulpis galimai buvo pastatytas miesto ribai paženklinti ar 1831 m. sukilimui atminti, taigi, kaip teigiama gautame rašte, „kyla abejonių, ar koplytstulpyje pastatyti Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – skulptūrą yra tinkamas pasirinkimas. Šv. Florijono skulptūra istoriniais laikotarpiais buvo statoma miestelių centruose.

Be to, atkreiptinas dėmesys į blogą Gumbių koplytėlės būklę, reikia atlikti tvarkybos darbus. Manome, kad apirusioje koplytėlėje statyti šventųjų skulptūras yra netinkama“.

Perskaitęs šiuos faktus, kun. R. G. Skrinskas teigia nesupratęs, kodėl tuomet iš tos pačios paveldosaugininkės jis prieš dvejus metus buvo gavęs žodinį leidimą pastatyti šventųjų skulptūras į minimus koplytstulpius.

„Tąkart, kai gavau žodinį leidimą, ir ėmiausi iniciatyvos, kviečiau žmones aukoti šventųjų skulptūroms. Ir dabar, kai jas jau turiu, pastatyti nebeleidžia, esą turime pateikti istoriografinius duomenis, kuriuose būtų matyti, kad tos skulptūros, kurias mes siūlome, buvo būtent tuose koplytstulpiuose. Aš tokių duomenų neturiu, todėl labai prašau tiek savivaldybės specialistų, paveldosaugininkų, tiek krašto istorikų padėti surasti argumentų (nuotraukų ar kokių įrašų), kurie padėtų įtikinti Kultūros paveldo departamentą duoti leidimą papuošti koplytstulpius šventųjų skulptūromis. Galbūt ir gyventojai galėtų paieškoti savo šeimyniniuose albumuose senų nuotraukų, kur yra užfiksuoti Pašėtės, Gumbių ar Šėtos g. Kėdainiuose stovintys koplytstulpiai, gal taip pavyktų išsiaiškinti, kokios skulptūros juose buvo. Nenorėčiau tikėti, kad skulptūrų ten išvis nebuvo, juolab kad ir dailėtyrininkės Marijos Kuodienės, knygos „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ bendraautorės, teigimu, tokių koplytėlių nišose visada būdavo šventųjų statulėlės. Tad kreipiuosi į visus, galinčius suteikti tokių įrodymų“, – prašo Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas R. G. Skrinskas.

Titulinė nuotrauka: Šventųjų skulptūrėles kun. R. G. Skrinskas norėtų pastatyti Pašėtės, Gumbių ir Šėtos g. Kėdainiuose esančiuose koplytstulpiuose. (R. G. Skrinsko nuotr.)