Akciją „Būk saugus prie vandens“ nutraukė… žaibai

Šiandien Kėdainiuose, Nevėžio užtvankoje ties Skongalio g. ugniagesiai gelbėtojai ir visuomenės sveikatos specialistai surengė akciją „Būk saugus prie vandens“. Kadangi iš ryto ėmė pliaupti lietus, galvota, kad gal reikės akciją atšaukti, bet liūčiai praėjus, nuspręsta ją vykdyti.

Tiesa, renginį jo pabaigoje pakoregavo gamtos stichija. Ėmus žaibuoti gelbėtojai skubiai išlipo iš vandens, nes būtent taip ir reikia elgtis.

Šiandien akcija vyks ir Pelėdnagiuose

Prevencinė akcija „Būk saugus prie vandens“ šiandien, birželio 22 d., 15 val. vyks ir Pelėdnagiuose prie Ašarėnos tvenkinio maudymvietės. Dalyvauti gali visi norintieji sužinoti, kaip apsaugoti save ir aplinkinius. Jei stipriai lis ir žaibuos, akcija būtų atšaukta.

Statistika negailestinga, kasmet Lietuvoje nuskęsta ne viena dešimtis gyventojų, tarp kurių pasitaiko ir mažų vaikų, ir visai jaunų vyrų. Pavyzdžiui, neseniai nuskendo vos 25-erių metų jaunuolis. Tai tik dar kartą įrodo, kad prie vandens ir būdami jame visi turime būti atsargūs.

Prie Skongalio užtvankos atskubėję Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, kaip yra atliekami skęstančio žmogaus gelbėjimo darbai, kokia įranga yra naudojama. Tai nuo kranto stebėjo bemaž 20 vaikų ir suaugusiųjų.

„Atėjau čia su savo vaikais. Nors jie nėra mėgėjai rizikuoti ir bristi kuo giliau, visgi, manau, reikia, kad jie išsiugdytų savisaugos jausmą ir žinotų, kaip elgtis, jei kažkas nutiktų. Mes kasmet važiuojame prie jūros, tai ten irgi yra pavojinga, būtina saugotis.

Mūsų aplinkoje yra nuskendęs vaikas, tad jautriai į tai reaguojame ir stengiamės mokyti vaikus, akcentuojame, kad su vandeniu, kaip ir su ugnimi, reikia elgtis labai atsargiai. Dalyvaujant tokiose akcijose lieka bent trupinėlis žinių ir tai gali praversti gyvenime“, – kalbėjo Loreta.

„Niekad nesu matęs, kad šioje vietoje vyktų kažkas panašaus, tad sustojau pasižiūrėti. Supratau, kad čia yra pratybos. Realybėje geriau to nepatirti, bet, matot, žmonės skęsta, jie nesisaugo, greičiausiai, nepagalvoja apie galimas pasekmes. O jei dar išgėrę būna ar nuo narkotikų apsvaigę, tai išvis negali realiai mąstyti. Nevertina žmonės savo gyvybės“, – atsidūsta senjoras Adomas.

„Aš pats nusprendžiau ateiti pasižiūrėti. Įdomu buvo, kokius veiksmus atlieka ugniagesiai, ką naudoja, gyvai to dar nesu matęs, tik internete.

Kaip saugiai elgtis prie vandens, mane moko ir tėvai, ir sesuo, anksčiau ir mokykloje yra pasakoję. Tokios akcijos irgi duoda naudos, paskatina elgtis atsakingiau.

Jei pamatyčiau skęstantį žmogų, pirmiausia skambinčiau tel. 112. Jei žmogus būtų arčiau kranto, numesčiau jam kokią šaką, o jei toliau, bandyčiau ieškoti kitų žmonių, kurie galėtų pagelbėti“, – sako akciją su draugais smalsiai stebėjęs Arnas.

Nelaimes prišaukia neatsargus elgesys

„Pastaruoju metu dar neteko rajone važiuti gelbėti skęstančiojo, bet vasara dar prieš akis, visko gali būti, todėl, vykdome pratybas. Dažniausiai nelaimės įvyksta dėl per didelio pasitikėjimo savimi, žmonės pervertina savo galimybes. Labai pavojinga šokinėti į vandenį nuo tramplino ar nuo kokių tiltelių, prieš tai neišžvalgius, koks yra gylys, ar nėra ant dugno kokių didesnių akmenų, ar neprimesta kokių daiktų, į kuriuos atsitrenkus galima rimtai susižeisti ar net žūti.

Svarbu žinoti, jog pamačius skęstantį žmogų, nedelsiant reikia skambinti tel.112, o tada ieškoti būdų, kaip padėti. Galima paduoti ilgesnę medžio šaką ar numesti užsuktą plastikinį butelį ar kokį kitą neskęstantį daikta, kad jis atstotų plūdurą ir leistų žmogui išsilaikyti ant vandens.

Ši Skongalio užtvanka yra labai pavojinga, nes čia didelė srovė ir susidaro sūkuriai, kurie gali įtraukti žmogų“, – akcentuoja Kėdainių PGT ugniagesys gelbėtojas Donatas Gailius.

Specialistai primena ir kitas svarbias taisykles, jog negalima eiti maudytis apsvaigus, sočiai pavalgius, po sunkių darbų ar persikaitinus saulėje. Taip pat svarbu prie vandens nė minutei nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų, nes jie gali nuskęsti ir visai nedideliame gylyje.

„Jei nemokate plaukti, nebriskite į vandenį giliau kaip iki krūtinės, būkite atsargūs ant pripučiamų čiužinių, nes jie gali apsiversti. Maudydamiesi neišdykaukite, nesistumdykite, netempkite vieni kitų už kojų, nenardinkite į vandenį. Būkite labai atsargūs, nes galite nuskęsti arba ką nors pasitempti ar kitaip susižaloti. Jei yra riboženkliai, kur maudytis saugu, neplaukite už jų ribų. Jei pasidarė šalta, išlipkite į krantą‘,– svarbiais patarimais dalijasi specialistai.

Renginį nutraukė žaibai

Į krantą būtina kuo skubiau išlipti ir pradėjus žaibuoti. Būtent taip ir padarė akcijoje dalyvavę ugniagesiai gelbėtojai. Vienas jų susirinkusiesiems pasakojo, kad žaibuojant prie vandens geriau visai nesiartinti, nepatariama slėptis ir po didžiuliais medžiais.

„Žaibolaidžiai ant pastatų įrengiami tam, kad žaibo iškrova pereitų į gruntą. Senovėje žmonės taip darydavo – jei tik matydavo, kad ims žaibuoti, pildavo vandenį į tas vietas, kur žaibolaidžiai įleisti į žemę. Tas pats ir su medžiais, žaibas dažniau trenkia į tuos medžius (pvz.: beržus ar klevus), kurių šaknys eina giliau. Uosio, pušies ar eglės šakos labiau yra paviršiuje, bet, apskritai, žaibuojant po visais medžiais yra pavojinga slėptis“, – akcentavo vienas iš ugniagesių.