Smarvės suvaldymas – misija (ne) įmanoma?

Nesloguojantys kėdainiečiai jau pajuto, kad į Kėdainius šiųmetė vasara didelių permainų neatnešė – vos tik atšilo orai, vakarinėje miesto dalyje vakarais ir ankstyvais rytais vėl jaučiami nemalonūs kvapai.

Bemaž dešimtmetį miestelėnus kamuoja kovos su smarve problema. Ne vienerius metus šaukiami įvairūs susirinkimai, pasitarimai, tačiau pokyčių jokių – kaip lauke smirdėjo, taip ir smirda.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos bei Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komitetai inicijavo pasitarimą dėl nemalonių kvapų Kėdainiuose ir jų apylinkėse.

Šį vasara – ne išimtis: pajutus nemalonius kvapus buvo pradėti nusiskundimai, o į tai reaguodami Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos bei Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komitetai susirinko į posėdį, ką daryti, kad pagaliau smarvė būtų suvaldyta.

Tartis dėl to atvyko ne tik Tarybos nariai, atsakingi savivaldybės specialistai, aplinkosaugininkai, bet ir, kaip įtariama, didžiausių nemalonių kvapų skleidėjų atstovai.

Išklausius pasisakymų paaiškėjo, kad pagrindinių smarvės Kėdainiuose ir jų apylinkėse šaltiniu galima būtų vadinti netoli Josvainių esančią bendrovę „Sistem“, kurios fermose šiuo metu auginama arti 17 tūkstančių kiaulių. Antroje vietoje – bendrovė „Krekenavos mėsa“, o toliau kalbėta apie cukraus fabriką, „Kėdainių vandenų“ valymo įrenginius bei sąvartyną.

Daugiausia kritikos teko atlaikyti bendrovės „Sistem“ gamybos vadybininkui Linui Vaišnorai (sėdi pirmoje eilėje), nes manoma, kad dažniausiai smarvę skleidžia netoli Josvainių įsikūrę kiaulių augintojai.

Pirmosios dvi bendrovės neatsitiktinai pakliuvo į diskusijų smaigalį, mat jos pernai buvo po keletą kartų baustos už aplinkosauginius pažeidimus, o kiaulių augintojai net ir šio pasitarimo išvakarėse, birželio 15-ąją, atlikus tyrimus amoniako išmetimus viršijo net 3,1 kartą.

Posėdžio metu patys jo dalyviai pripažino, kad su nemalonių kvapų bėda yra trypčiojama vietoje. Kai kas prisiminė, kad prieš dvejus metus taip pat buvo kalbėta, buvo bandoma ieškoti sprendimų, tačiau niekas nepasikeitė.

Tai ką daryti, kad kėdainiečiai galėtų patogiai vakarais namuose ar šalia jų vakaroti?

Siūlymų buvo įvairių: vieni ragino miestelėnus vos tik pajutus smarvę skambinti pagalbos telefonu 112 ir taip perduoti žinią aplinkosaugininkams, kad jie ieškotų pažeidėjų. Vėliau juos išaiškinus ir surinkus reikiamai medžiagos būtų galima bausti, o gal net ir stabdyti veiklą. Kiti teigė, kad baudimai nėra geriausia išeitis. Pasigirdus kalboms, jog labiausiai tikėtina, kad kiaulidžių smarvė būtų suvaldyta greta jos pastačius biojėgainę, nutarta rasti savivaldybėje specialistų, kurie galėtų padėti bendrovės „Sistem“ atstovams paruošti jėgainės projektą ir jo įgyvendinimui gauti paramos.

Pasak Kėdainių aplinkosaugininkų vado Alfonso Čeidos, pernai pažeidimų rasta bendrovėse „Sistem“ ir „Krekenavos mėsa“.

Posėdžio iniciatoriai neslėpė, jog apmaudu, kad nemalonūs kvapai tapo tarsi vasariškų Kėdainių savotišku palydovu. Net ir šis posėdis atskleidė tam tikrų niuansų. Vienų įstaigų, kurių veikloje atsiranda pašalinių aštresnių kvapų, vadovai patys geranoriškai atvyko pasikalbėti, kiti, kaip bendrovė „Sistem“ atsiuntė darbuotoją, negalintį nieko paaiškinti ir konkrečiai pažadėti, treti, kaip „Krekenavos mėsa“ bandė nuslėpti nuobaudų faktus ir teigė darą viską tvarkingai bei pagal įstatymus. Tačiau yla visada išlenda iš maišo.

Nežinia, ar kalbos ir šįkart liks kalbomis, tačiau posėdžio metu nutarta, kad būtina susitikti su nemalonius kvapus labiausiai skleidžiančių bendrovių vadovais ir detaliai aptarti, ką galima padaryti, kad situacija pasikeistų. Kadangi daugiausia įtarimų krito ant kiaulių augintojų, tai su komplekso šeimininkais norima atskiro susitikimo, kurio metu bus bandoma aiškintis, ar tikrai bendrovė gali statyti biojėgainę, kokios pagalbos jai reikia norint įgyvendinti tokį projektą ir galbūt savivaldybė ar kėdainiečiai Seimo nariai galėtų prisidėti prie projekto parengimo.