Įpusėjusi vasara primena, kad pats laikas pasirūpinti vaistažolių rinkimu. Juk dabar žydi daugelis augalų, sirpsta uogos, todėl būtina nepražiopsoti ir nepatingėti pasirūpinti šių gėrybių, kad peršalus, sušlubavus sveikatai šaltą žiemą namie turėtume vaistingųjų arbatų. 

Žolininkai vienbalsiai tvirtina, kad vaistažolėmis galima ir kai kurias ligas pagydyti, ir organizmą pastiprinti, tad nieko nelaukus dabar pats metas važiuoti į atokesnius miškus, palaukes ir rinkti vaistinguosius augalus.
Tarp paklausiausių ir populiariausių vaistažolių, kurių galima rasti kiekvienuose namuose – liepžiedžiai, čiobreliai, avietės, medetkos, ramunėlės ir kiti gamtos turtai.
Ne vienam sveikos gyvensenos propaguotojui ir natūralios medicinos šalininkui rūpi nepraleisti laiko, kada geriausia rinkti vaistinguosius augalus.

Kada ir kur rinkti?

Žolininkai vienbalsiai tvirtina, kad vaistažolėmis galima ir kai kurias ligas pagydyti, ir organizmą pastiprinti

Žolininkai vienbalsiai tvirtina, kad vaistažolėmis galima ir kai kurias ligas pagydyti, ir organizmą pastiprinti

Pasak žolininkų, viską padiktuoja gamta. „Kiekvienas augalas turi savo augimo, žydėjimo ir subrandinimo laiką, tad reikėtų žinoti, kada geriausia skinti konkretų augalą, kad jo savybės būtų vertingiausios. Nereikia pamiršti, kad antžeminę augalo dalį (žolę) rekomenduojama rinkti nukritus rasai, saulėtą dieną. Geriausias laikas rinkti žolę – prieš augalo žydėjimą arba jo pradžioje, lapus – prieš žydėjimą ir augalams žydint, pumpurus – kol neišsiskleidę, žiedus – žydėjimo pradžioje, sėklas ir vaisius – kai visiškai sunoksta“, – savo pastebėjimais dalijosi vaistiniais augalais ne vieną dešimtmetį besidominti kėdainietė Irena.
Moteris vaistažoles perspėja rinkti ne bet kur, bet saugiose vietose: „Vaistažolių negalima rinkti miestuose ar kitose užterštose vietovėse. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Nederėtų vaistinių augalų rinkti parkuose, kitose poilsio vietose. Jie neturi gydomojo poveikio, nes yra sukaupę buitinių ir pramonės atliekų.
Vaistinius augalus reikia rinkti toli nuo pramonės įmonių, kelių, geriausia – laukuose, pievose, kur retai vaikšto žmonės. Miške surinkti vaistiniai augalai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Geriausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir kalnų aikštelėse, kur dirvožemis turtingas mineralų, oras itin grynas ir švarus.“

Svarbu teisingai sudžiovinti
Surinkus vaistinius augalus reikėtų juos išrūšiuoti į atskirus indus. Taip pat pasirūpinti, kad augalai nebūtų suspausti. Būtina atminti, kad induose jų negalima laikyti ilgiau nei 3–4 valandas (kartais tik vieną arba dvi). Be to, negalima pamiršti, kad netinkamai laikant prastėja vaistinių augalų gydomosios savybės. Tad nereikia delsti vaistažoles išdžiovinti.
Žolelių džiovinimas – tai specifinis konservavimo būdas. Pašalinus vandenį susilpnėja fermentų veikla ir išsaugomos augalo gydomosios savybės. Vaistinius augalus džiovinti reikia nuosekliai, kruopščiai. Atmintina, kad neužtenka sukloti augalus džiovinimo vietoje. Juos privalu kelis kartus apversti. Tinkamai išdžiovintos vaistažolės išsaugo savo tikrąją spalvą.
Žolininkai pataria prieš džiovinant vaistinius augalus kruopščiai perrinkti, išmesti netinkamas augalų dalis. Džiovinimui geriausiai tinka palėpė, taip pat gali būti džiovinama medžio pavėsyje. Geriausiai tam tinkamas metas – šilti, saulėti, bet nekaršti orai. Augalams greičiau džiūti padės nedidelis vėjelis.
Patartina žoleles iškloti 1–2 sluoksniais, lapus, jeigu jie nestori, kloti 2–3 sluoksniais. Norint išdžiovinti gėlių pumpurus, reikia tą daryti vėsesniais, sausesniais orais, kad jie neišsiskleistų. Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir netgi orkaitėje.

Liepa turtinga uogomis

Mėlynės turi daug gydomųjų savybių, tad džiovintomis jų uogomis verta pagardinti arbatą – taip bus paruoštas stiprinantis gėrimas.

Mėlynės turi daug gydomųjų savybių, tad džiovintomis jų uogomis verta pagardinti arbatą – taip bus paruoštas stiprinantis gėrimas.

Liepą sunoksta ir įvairios uogos, kuriose gausu gydomųjų medžiagų. Uogų, kaip ir vaistažolių, nerekomenduojama rinkti pamiškėse šalia kelių. Geriausia jas rinkti į pintines ir ne storesniu nei 30 centimetrų sluoksniu. Liepos mėnesį miškuose dar būna žemuogių. Šios uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio.
Miško ir pamiškių gervuogės malšina troškulį karščiuojant. Šios uogos ir jų arbata turi stiprinamųjų ir raminamųjų savybių. Gervuogių lapai dėl juose esančių medžiagų pasižymi bakterijas naikinančiu poveikiu.
Liepos mėnesį nokstančios gardžios vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.
Šiuo metų laiku pradeda nokti ir mėlynės. Jos, kaip ir kitos miško uogos, sukaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Mėlynėmis gydomos žarnyno ligos. Šių uogų lapai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, todėl yra tinkami gerklei, burnai skalauti, uždegimams gydyti. Taip pat mėlynių lapų arbata kartu su kitais preparatais gali padėti sergant šlapimtakių uždegimu.
Taip pat nereikia pamiršti aviečių, kurios padeda malšinti uždegimus ir mažina karščiavimą.

Liepžiedžiai mažina karščiavimą
liepziedziaiLiepos baigia žydėti. Tad galima dar šiek tiek liepžiedžių pasiskinti. Jų arbata veikia raminamai, palengvina atsikosėjimą, mažina karščiavimą. Ji taip pat skatina prakaitavimą. Dėl šios savybės žolininkai liepžiedžius patarė vartoti atsargiau, mat jie gali ne visiems tikti: būna, kad žmogui pasidaro labai silpna. Jei pasireiškia toks poveikis, reikėtų vartoti silpnesnes jų arbatas, jomis nepiktnaudžiauti.

 

Jonažolės nuo slogos ir blogos nuotaikos
jonazolePaprastosios jonažolės žydėjimo pradžioje pjaukite 25–30 cm ilgio viršūnes. Turite džiovinti greitai, kad nepajuostų.
Jonažolės preparatai pasižymi savybe nuo uždegimo, sutraukiančiu, antiseptiniu, skatinančiu audinių atsinaujinimą, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, tonizuojančiu poveikiu. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus. Jonažolės esencija naudojama depresijai, nemigai ir nerimui gydyti, ji padeda žmonėms, kurie jaučia nevisavertiškumą.
Jei norite apsaugoti savo vaikus nuo baimių sapnuose, padėkite po pagalve jonažolę.
Jonažolių negalima vartoti esant aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui, nėštumo metu. Negalima vartoti prieš kaitinantis saulėje, kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormonine kontracepcija. Jos preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites.
Jonažolės užpilas. 2 šaukštus smulkintų jonažolių užpilkite stikline verdančio vandens, indą uždenkite ir palikite porai valandų, kad pritrauktų. Kamuojamiems gastrito galima gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Jonažolės žiedų aliejus. 20 g šviežių, ką tik surinktų jonažolės žiedų užpilkite 200 ml saulėgrąžų, migdolų ar alyvuogių aliejaus. Kaskart pamaišykite ir laikykite 2–3 savaites tamsioje vietoje, kol išsiskirs veikliosios medžiagos. Tada perkoškite ir supilkite į tamsaus stiklo butelį.
Aliejus malšina skausmą, gydo žaizdas.

Ramunėlė – sveikatai ir grožiui
ramunelesJau nuo seno žinoma, kad šio augalo žiedai skirti ir vidaus ligoms, ir išoriniams negalavimams gydyti. Beveik pagrindinė ramunėlės vartojimo sritis – ūminiai ir lėtiniai skrandžio ir dvylikapirštės žarnos negalavimai. Ramunėlės slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų susikaupimą organizme. Taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms. Ramunėlių kompresai dezinfekuoja žaizdas, slopina uždegimus. Ramunėlių nuovirai naudingi ir grožio srityje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Ramunėlės organizmą teigiamai veikia dėl savo gydomųjų medžiagų komplekso, o ne dėl kurios nors vienos medžiagos, kurią būtų galima išskirti. Tad norėdami išnaudoti visas ramunėlės galimybes, turime vartoti natūralių žiedų galvučių arbatą ar ramunėlių ekstraktą.
Nusprendus rinkti ramunėles patiems, pravartu žinoti, jog kepurėles skinti reikia be kotelių. Nuskinti žiedai iš karto džiovinami, paskleidus plonu sluoksniu ant plokščios vietos ir užklojus popieriumi. Tik jokiu būdu neleiskite saulės spinduliams patekti ant džiovinamų ramunėlių žiedų, geriausiai jie išdžius pučiant šiltam vėjui.
Ramunėlių užpilas: 1 valgomąjį šaukštą ramunėlės žiedų užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti apie 15 minučių (kad pritrauktų). Geriama atvėsinta arbata 2–3 kartus per dieną. Skalavimams ir išoriniam vartojimui ruošiami dvigubai stipresni užpilai. Šiuo užpilu galima ir nušviesinti plaukus, jie tampa minkšti ir blizgantys.srtf-kulturos-versmes

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.