Namuose visi turime vaistų nenumatytiems atvejams – skausmui malšinti, temperatūrai numušti, dezinfekcijos priemonių, tvarsčių. Kaip dažnai reikėtų revizuoti šias ir kitas priemones, atsako vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pranešime spaudai rekomenduoja vaistinėlę peržvelgti bent kartą per metus, jei pavyksta – 2 kartus. Nepaisant to, prieš kiekvieno vaisto vartojimą vertėtų dar kartą pasižiūrėti, ar preparatas dar galioja, mat pasibaigusio galiojimo vaistų atsiranda nuolat.

Kaip teisingai laikyti vaistus?

Vaistininkė pasakoja pakankamai dažnai sulaukianti klausimo, kiek laiko po pasibaigusio galiojimo termino vaistą dar saugu vartoti. Vyresnio amžiaus klientai yra linkę visus vaistus laikyti šaldytuve, nes, jų nuomone, taip vaistai galios ilgiau, nei nurodo jų terminas, tačiau tai nėra tiesa.

„Susidūriau su atveju, kuomet pacientas atėjo su paraudusia ir patinusia akimi. Paklaustas, kas nutiko, prisipažino, kad akis sudirgo po to, kai namie susilašino kažkokius rastus lašiukus. Dažnai akių lašų galiojimas yra 28 dienos, po kurių preparatas praranda stabilumą, pradeda kauptis bakterijos ir didėja rizika papildomai užsikrėsti akį“, – pavyzdžiu dalijasi G. Tautkevičienė.

Vaistininkė siūlo visada namie turėti antiseptinę priemonę žaizdelių, įsipjovimų dezinfekcijai ir pleistrų ar bintų.

Pasak vaistininkės, dažnai klientai skundžiasi, jog vieni ar kiti vaistai nuo skausmo neveikia. Tačiau pokalbio metu prasitaria, kad vaistai, kurie nepadėjo, buvo pasibaigusio galiojimo.

Vaistus geriausiai laikyti vienoje vietoje, dėžutėje ar stalčiuje. Tai turi būti vaikams nepasiekiama vieta, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Vaistams optimali patalpos temperatūra – 16–25 ºC, o santykinė oro drėgmė – iki 85 proc.

Kas turėtų būti vaistinėlėje?

Vaistininkė siūlo visada namie turėti antiseptinę priemonę žaizdelių, įsipjovimų dezinfekcijai ir pleistrų ar bintų.

„Dažnai sulaukiu klausimo dėl vandenilio peroksido. Tai puiki priemonė dezinfekcijai pažeidus odą. Jis ardo membranos lipidus, naikina visus patogenus – putojimo metu jie pašalinami iš žaizdos. Tačiau kiekvieną dieną juo plaunant ilgiau gyjančias žaizdas apsunkinamas gijimas, mat žaizda nuolat ardoma. Siekiant to išvengti, sukurtos kitos antiseptinės medžiagos, išplaunančios žaizdą, pašalinančios visus nešvarumus ir bakterijas“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.

 Kitas būtinas vaistinėlės komponentas, anot jos, yra vaistai nuo skausmo ir temperatūros – kad suskaudus ar pakilus temperatūrai nakties metu, nereikėtų staiga bėgti į vaistinę. Apsinuodijus, esant vėmimui ir viduriavimui, tinka diosmektitas, kuris sugeria toksinus. Diosmektitą kai kurie keičia aktyvinta anglimi, kuri taip pat sugeria toksinus, tinka vidurių pūtimo bei virškinimo sutrikimų atveju.

„Namų vaistinėlė yra labai individualus dalykas ir priklauso nuo savininko bei jo problemų. Jei dažnokai pasitaiko virškinimo sutrikimų – visada pagelbės virškinimo fermentai. Kas turi problemų su rūgšties kilimu ar refliuksu – skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. Alergiškiems – priešalerginiai preparatai. Vasaros sezonu nepamainomas draugas – tepalas po uodų įkandimų, ypač vaikams. Užsiimantiems aktyviu laisvalaikiu – šaldantis ar dvigubo poveikio tepalas, elastinis tvarstis, tai yra pirma pagalba išnirimo ar patempimo atveju. Nudegus nuo saulės ar apsideginus buityje – dekspantenolio putos“, – vardija vaistininkė.

Nereikia visų vaistų turėti daug, užtenka mažiausio kiekio pirmai pagalbai, vėliau jų galima įsigyti papildomai.

Kur keliauja seni preparatai?

Pasibaigusio galiojimo vaistai surenkami vaistinėse, vėliau iš čia vežami į specialias naikinimo vietas. Jei vaistai išmetami į šiukšliadėžę ar išpilami į kanalizaciją – jie patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis, todėl su maistu gauname ne tik organizmui reikalingų medžiagų, bet ir vaistų.

„Pasibaigusio galiojimo vaistus rekomenduojama atnešti be jų popierinių pakuočių. Panaudotus švirkštus galima nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus“, – pataria G. Tautkevičienė.