Pernai ženkliai padaugėjo žuvusiųjų keliuose: situacija Kėdainių rajone irgi pablogėjo

Lietuvoje keletą metų iš eilės mažėjęs žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius, palyginti su 2022 m., pernai išaugo 30 proc., įskaitinių įvykių skaičius beveik nepakito, o sužeistųjų sumažėjo beveik 2 proc. Kėdainių rajone situacija, palyginti su užpernai, tik blogėjo.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės pateikti duomenys byloja, kad 2023 metais Kėdainių rajone užregistruoti 43 įskaitiniai eismo įvykiai (2022 m. buvo 38), kuriuose žuvo 3 (vienu daugiau nei užpernai), o sužeisti net 55 asmenys (2022 m. buvo 43).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 3 eismo įvykiai, t. y. vienu daugiau nei užpernai.

Labiausiai žuvusiųjų skaičius išaugo Kauno apskrityje

Policijos departamento pateiktos eismo įvykių statistikos duomenimis, 2023 m. šalies keliuose žuvo 160 žmonių – 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. 34 proc. asmenų žuvo tamsiuoju paros metu.

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 m. – 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – 4 (2022 m. – 9).

Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 21 žmonės. Labiausiai žuvusiųjų skaičius išaugo Kauno apskrityje – nuo 17 atvejų 2022 m. iki 21 atvejo 2023 m.

Žuvo 15 nepilnamečių (10 berniukų ir 5 mergaitės): 8 keleiviai, 3 pėstieji, 2 mopedų (motociklų) vairuotojai, keturračio motociklo ir dviračio vairuotojai. Jauniausias jų – 7 mėnesių berniukas (automobilio keleivis). Daugiausia žuvusiųjų (34) yra vyresni nei 65 metų asmenys.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.

Eismo įvykių ir sužeistųjų skaičiai kito nedaug

Nors 2023 m. daugiau eismo nelaimių baigėsi tragiškai, tačiau įskaitinių eismo įvykių labai nepadaugėjo (2023 m. – 2 863, 2022 m. – 2 554). Šiurpiausia statistika buvo 2019 m. Tuomet šalies keliuose užfiksuotos 3 178 eismo nelaimės, žuvo 186 asmenys, sužeista net 3 759.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės pernai sužeisti 196 asmenys (2022 m. – 223).

Pavojingiausia eismo dalyviams diena – penktadienis: įvyko 492 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Greitis pražudo vairuotojus ir sužaloja nekaltus žmones

Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. 33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.

Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).

Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą. Tik tada jis galės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sugebės sulėtinti greitį, prireikus sustos, suvaldys automobilį ir išvengs nelaimės.

Parengta pagal policijos departamento inf.

Asociatyvi nuotr.