Kėdainiuose vėl gaminamos apkasų žvakės Ukrainai

Ukraina jau antrą žiemą pasitinka karo lauke. Tūkstančiai karių fronte gina šalies laisvę. Tenka kovoti ne tik su priešu, bet ir su šalčiu. Norint bent kiek palengvinti jų kasdienybę, Kėdainiuose vėl pradėtos gaminti apkasų žvakės. Savanoriai pluša „Kėdainių samariečių“ asociacijos patalpose.

„Ukrainiečiams reikalingas apkasų žvakes gaminome ir metų pradžioje. Tąkart per kiek daugiau nei du mėnesius kariams išsiuntėme 3 000 tokių žvakių. Galvojome, kad gal jau nebeprireiks to daryti, tačiau karas tebesitęsia, atėjo žiema, ir mes vėl atidarėme žvakių gamybos fabrikėlį.

Pradėjome prieš savaitę. Per pirmą popietę grupelė ukrainiečių kartu su keliais kėdainiečiais pagamino 98 žvakes. Būtų galėję padaryti ir daugiau, tačiau pritrūkome skardinių.

Vėl kreipėmės į rajono gyventojus prašydami neišmesti turimų skardinių, bet jas atnešti mums. Žmonės geranoriškai atsiliepė ir, štai, jau antrą šeštadienį gaminame žvakes, kuriomis kariai galės pasišviesti bunkeriuose, susišildyti rankas, užsivirti vandens, išsidžiovinti sušlapusius drabužius.

Labai dėkojame kėdainiečiui Rimantui Pakštaičiui, kuris tiek metų pradžioje, tiek ir dabar atveža taip mums reikalingo parafino. Nemažai vaško buvo paaukoję ir mūsų rajono bitininkai. Kėdainiečiai taip pat nešė ir tebeneša namuose užsilikusias nebenaudojamas žvakes, parafiną.

Didžiausias deficitas – skardinės. Jos tinka visokios – nuo šprotų, mėsos konservų, konservuotų daržovių ar vaisių, kavos, kačių ėdalo (netinka tik gėrimų skardinės). Pačios tinkamiausios skardinės iki 8 centimetrų aukščio, tokių mums nereikia pjaustyti, o kariams patogu įsidėti į kišenę ar kuprinę.

Apkasų žvakes, jei tik turėsime iš ko, gaminsime kiekvieną šeštadienį nuo 14 val. Tad, jei turite žvakių gamybai reikalingų priemonių, neškite mums. Mielai laukiame ir savanorių, galinčių prisidėti prie gamybos proceso, tuomet galėsime nuveikti dar daugiau“, – teigia Lietuvos samariečių bendrijos vadovė Sonata Patkauskaitė.

Trokšta padėti tėvynainiams

„Pas „Kėdainių samariečius“ savanoriauju jau pusantrų metų. Gruodžio 5-ąją, kai buvo minima savanorių diena, man buvo įteiktas savanorio ženklelis. Ateinu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, kartais ir trečiadieniais, o kai pradėjo gaminti žvakes, ateinu ir šeštadieniais, nes reikia padėti mūsų vaikinams, kurie kovoja fronte.

Pagalba iš Lietuvos, kaip ir iš kitų šalių, jiems yra labai svarbi ir reikalinga. Dėkojame visiems, kurie padeda, be pagalbos būtų itin sunku.

Kiek pastebėjau, žvakių gaminti ateina vidutinio amžiaus žmonės. Praėjusią žiemą ateidavo padėti ir moksleiviai, o dabar savanorių nėra daug. Pirštai paskausta, bet ką padarysi, turime padėti mūsiškiams. Mano kūnas yra čia, bet širdis – ten, gimtinėje, kur palaidoti mano tėvai, vyras, vyriausias sūnus, kur gyvena mano tolimesni giminaičiai. Ten – mano namai.

Mes esame iš Chersono. Lietuvoje dirbo mano sūnus. Kai prasidėjo karas, aš su anūkais ir marčia atvykome čia 2022 m. balandį. Kiek galėdami stengiamės padėti savo tėvynainiams“, – sako ukrainietė Liudmila.

Savanoriauja ir mūsų kraštiečiai

Kartu su grupele ukrainiečių apkasų žvakes samariečių būstinėje gamina ir labūnaviečiai Rytas bei Loreta. Jie savanoriauja jau ne pirmą kartą ir žada padėti tiek, kiek reikės.

„Kai pagalvoji, kaip tiems žmonėms ten, Ukrainoje, sunku, tai ir prisidedi. Nėra sudėtinga gaminti žvakes, juostelėmis sukarpytą kartoną reikia susukti ir sudėti į skardines. Aišku, pirštai truputį paskausta, bet nieko. Norisi, padėti tiems kovotojams, kad tik greičiau tas karas baigtųsi.

Kita vertus, mes ir patys įgyjame įgūdžių, kaip gaminti tokias žvakes. Ką gali žinoti, gal ir mums kada jų prireiks, tai žinosim, ką ir kaip reikia daryti.

Aš galvoju, kad visi gali kažkuo prisidėti. Gal kas dejuoja ir galvoja, kad neturiu ką veikti, kaip man liūdna, o kai savanoriauji, ateini ir darai, džiaugiesi, kad gali padėti“, – daryti gerus darbus kviečia Loreta.

„Dabar jau antrą kartą gaminame apkasų žvakes. Anksčiau irgi teko svanoriauti pas samariečius. Reikia, tai ir padedi. Mums, vyrams, tenka paruošti skardines. Jei jos aukštesnės nei 8 cm, tai jas pjaustome, šlifuojame, kad neliktų aštrių kampų ir kas nors nesusižeistų, taip pat išnešame šiukšles, atliekame kitus darbus.

Vyrų galėtų ateiti ir daugiau, nes dabar esam tik dviese. Papjausto vienas, po to kitas. Jei nebūčiau atėjęs, žmogus būtų likęs vienas ir tikrai būtų sunku. Moterys daro kitus darbus: pagal lekalą pjausto kartoną reikiamo pločio juostelėmis, po to jas susuka ir deda į skardines. Čia yra tam tikra specifika – įdėsi per mažai, greitai sudegs, o jei per daug – neįsilies pakankamai vaško. Šios žvakės yra tarsi karo folkloras, kur paprastomis priemonėmis gali padaryti labai svarbų daiktą, kuris kažkam padės išgyventi – sušilti, išsivirti arbatos, pasišildyti maisto.

Kariams reikalingos ne tik apkasų žvakės, bet ir miegmaišiai, patalynė, apklotai. Ypač to stokojama priešakinėse linijose. Kai sužeidžiami kariai, juos juk reikia kažkur suguldyti, kol bus galimybė juos išgabenti iš mūšio lauko. Per šalčius sužeistieji negali ant žemės gulėti kelias valandas ar parą, todėl ir reikia tų miegmaišių ar vatinių kaldrų (antklodžių – aut. past.), kurių, manau, daug kas iš mūsų namuose turi, bet nebenaudoja. Ką gulės kažkur užkišti, tegul geriau tarnaus žmonėms.

Jei kiekvienas padarys bent po tokią žvakę ar kažkuo kitu prisidės, tai bus reali pagalba. Šnekorių yra daug, bet kas iš to? Reikia daryti, veikti, padėti“, – solidarizuotis su kovojančiais ukrainiečiais ragina labūnavietis Rytas.

Kėdainiečiai aktyviai aukoja

„Galiu pasakyti, kad Kėdainių rajono žmonės yra nerealūs. Kas kuo gali prisideda ir eiliniai gyventojai, ir kai kurios įstaigos, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcija. Su paramos lauknešėliu nuolat atskuba ir kun. Valdas Šidlauskas, kiti kėdainiečiai. Visiems dėkojame. Tik jūsų dėka du kartus per mėnesį iš Kėdainių išvyksta mikroautobusas, pakrautas ukrainiečiams reikalingų daiktų. Močiutės primezga kojinių, pirštinių, prigamina obuolių sūrio, kiti paaukoja miegmaišių, šiltų drabužių ir pan.

Padedame ne tik priešakinėse linijose kovojantiems kariams, bet ir vaikų namams, pabėgėlių centrui, kuriame glaudžiasi ukrainiečiai, netekę savo namų arba turėję juos palikti dėl nesibaigiančių apšaudymų.

Dabar labiausiai jiems reikia neįgaliesiems skirtų priemonių – vaikštynių, ramentų, vežimėlių, taip pat patalynės, drėgnų servetėlių, pampersų, muilo. Artėja šventės, tad prašome aukoti ir saldainius, kuriuos, kaip ir tas beveik 300 pagamintų apkasų žvakių, kartu su kitais daiktais jau po kelių dienų išsiųsime į Ukrainą“, – teigia samariečių vadovė S. Patkauskaitė.

Jei galite kuo nors prisidėti prie paramos Ukrainai, kreipkitės į asociaciją „Kėdainių samariečiai“ telefonu 8 624 90 893. Daiktus galite atnešti adresu Senoji g. 4 (priešais Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią). Šiose patalpose gaminamos ir apkasų žvakės. Jei galite skirti laiko joms gaminti, esate laukiami kiekvieną šeštadienį nuo 14 val.

Būkime kartu su ukrainiečiais iki pergalės.