Nuo šiol atlyginimai turi būti mokami tik į banko sąskaitą. Tačiau jei miesto gyventojai dėl to problemų nemato, visai kitokios nuotaikos – kaime. Kaip nuvažiuoti į miestą be grynųjų pinigų? Ką daryti, jei seniūnijoje nėra bankomato? O kaip mokėti atlyginimą žmogui, kuris iš viso neturi banko sąskaitos? Tokie ir panašūs klausimai kyla Kėdainių kaimiškųjų seniūnijų gyventojams ir darbdaviams.

Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys darbdavius algą, dienpiningius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas darbuotojams nuo šių metų mokėti tik bankiniu pavedimu, jokiu būdu ne grynaisiais, sukėlė nemažą diskusijų audrą. Vieni sako, kad toks sprendimas buvo būtinas, kiti tai vadina nesąmone, kuri niekaip nepanaikins šešėlio, treti teigia, kad toks valdžios sprendimas ankstyvas ir nepamatuotas.

Šio siūlymo iniciatoriai Seime teigė, esą taip siekiama skaidrinti dienpinigių išmokėjimo tvarką, užtikrinti darbuotojų socialines garantijas ir kad už darbą jiems būtų tinkamai atlyginta, taip pat viliamasi sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Tokiems pokyčiams pritarė ir profesinės sąjungos, esą ne visi darbdaviai buvo sąžiningi atsiskaitydami su savo darbuotojais. Šį teiginį patvirtino ir kiti šaltiniai.

„Algų mokėjimas į banko sąskaitą gal nėra blogas dalykas. Labai tikimės, kad bus įgyvendintas pažadas plėsti bankomatų tinklą šalyje, tada gal Surviliškyje arba Kalnaberžėje atsirastų galimybė išsigryninti pinigų“, – kalbėjo Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė.

„Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei realiai jiems išmokama. Vykstant atsiskaitymams grynaisiais tokiu atveju labai sunku apginti darbuotojų teises ir įrodyti, kad darbdavys liko skolingas. Nauja tvarka iš esmės eliminuos tokio pobūdžio ginčus“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, Darbo ginčų komisijas kasmet pasiekia beveik po 10 000 pareiškimų. Didžiąją dalį sudaro reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Per 2020 metus darbuotojų naudai buvo priteista apie 9 milijonus eurų.

Kaime be grynųjų išsiversti sudėtinga

Miesto gyventojai, paklausti, kaip vertina valdžios įpareigojimą atlyginimus mokėti ne grynaisiais, o į kortelę, kone vienbalsiai tvirtina, kad dėl to didesnių problemų jiems nekils, o štai kaimo gyventojų nuotaikos visai kitokios. Žmonės sako, kad valdžia jiems deda dar vieną apynasrį.

Grynųjų pinigų reikia ir turguje, ir viešajame transporte.

„Bepigu mieste, kai yra bankomatai, „Perlo“ terminalai, išsigryninti pinigų nėra bėdos. Daugelyje vietų galima atsiskaityti kortele. O ką daryti tiems, kurių kaimuose viso to nėra? Na, gerai, perves atlyginimą į kortelę, o kaip man į miestą autobusu be grynųjų nuvažiuoti? Arba kiek rūpesčių būtų, jei kortelė užsiblokuotų ar ją pamesčiau?“ – su nuoskauda balse klausė Stasė.

„Aristavoje „Aibės“ parduotuvėje yra terminalas, bet jame ne visada yra pinigų, kad galėtum išsigryninti, kiek reikia ir kada tau reikia. Kaime be grynųjų išsiversti sudėtinga. Toks sprendimas šešėlio tikrai nepanaikins. Pažiūrėkit, įvedė apribojimus alkoholio prekybai, ar sumažėjo geriančiųjų? Kas nori, suranda kur nusipirkti“, – kalbėjo šio kaimo gyventoja.

„Aišku, bus žmonėms problemų. Ką čia sugalvojo? Bankai pasipelnyti nori. Kur tai matyta, mano uždirbtiems pinigams limitą uždėjo, kad tik 500 eurų galiu nemokamai išsigryninti, o gal man reikia 1 000, tada turėsiu kažkokį procentą jiems mokėti. Už nieką!!! Aš kruvinu prakaitu užsidirbu, o jie pasiima. Mūsų kaime beveik niekada nebūna terminale grynųjų, turiu į Šėtą važiuoti, bet ir čia ne visada būna“, – pykčio neslėpė Panoterių kaimo gyventojas Adolfas.

„Aš algą gaunu į kortelę, bet ir grynieji kaime labai reikalingi. Kaip be jų sumokėsi mokesčius, apsipirksi turguje ar pas močiutę kiaušinių įsigysi, autobuse irgi tik grynaisiais moku. Jei parduotuvėje nėra pinigų, tai ir lauki, kol turės, arba į Kėdainius važiuoji“, – pasakojo Algina Šimatonytė.

„Visoje Surviliškio seniūnijoje nėra nė vieno bankomato, nė vieno „Perlo“ terminalo, todėl žmonėms tenka važiuoti arba į Kėdainius, arba į Krekenavą. Pernai bandėme derėtis, kad Surviliškio parduotuvėje atsirastų terminalas, bet, deja, susitarti nepavyko, galbūt apyvarta per maža, o gal kitokių reikalavimų neatitikome.

Prieš kelerius metus, kai dar nebuvau seniūnė, kaip pilietė kreipiausi į „Swedbank“, prašydama įrengti bankomatą prie Kėdainių geležinkelio stoties esančioje parduotuvėje „Maxima“, kad po darbų iš miesto grįžtantys arba į ligoninę atvykę žmonės galėtų išsigryninti pinigų, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

Grynųjų pinigų reikia ir turguje, ir viešajame transporte.

Tas algų mokėjimas į banko sąskaitą gal nėra blogas dalykas. Labai tikimės, kad bus įgyvendintas pažadas plėsti bankomatų tinklą šalyje, tada gal Surviliškyje arba Kalnaberžėje atsirastų galimybė išsigryninti pinigų“, – su viltimi kalbėjo Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė.

Seniūnei antrino ir Šėtos seniūnijos vyriausioji specialistė Gražina Barkauskienė. Jos nuomone, pokyčių gal ir reikėjo, bet ne nuo to galo pradėta. Pirmiausia reikėjo pasirūpinti, kad būtų pakankamai vietų, kur žmonės galėtų išsigryninti pinigų, o tada įvesti prievolę algas mokėti bankiniu pavedimu.

Banko kortelės nėra išsigelbėjimas

Tie darbdaviai, ypač smulkieji verslininkai, kurių apyvartoje didesnę dalį sudaro grynieji pinigai, abejoja, ar reikalavimas mokėti algą tik pavedimu yra geriausias sprendimas, mat teks patirti tam tikrų keblumų, bus ir papildomų išlaidų.

„Kol kas pas mus nėra galimybės atsiskaityti kortele, artimiausiu metu planuojame įsigyti kortelių skaitytuvą. Dabar beveik visi pirkėjai moka grynaisiais, gal tik 5–10 proc. klausia, ar gali mokėti kortele. Mūsų šeimos versle dirba keli žmonės. Mokėti jiems algas grynaisiais arba net pats pasiimti pinigų iš kasos jau nebegalėsiu, prekyboje surinktus pinigus teks vežti į banką tam, kad galėčiau pervesti į savo, taip pat darbuotojų sąskaitas. Beje, jas turi ne visi darbuotojai, tad bus papildomų rūpesčių“, – sako UAB „Duona gurmanams“ direktorius Aivaras Stankevičius.

„Nesąmonė. Jie galvoja, kad šešėlį ištrauks, o aš manau, kad vis tiek bus darbdavių, kurie sumokės minimalų atlyginimą į kortelę, o kitą dalį grynaisiais duos. Apskritai, banko kortelės nėra išsigelbėjimas. Ne kartą teko matyti situaciją, kai žmogus parduotuvėje norėjo mokėti kortele, o buvo kažkokių sutrikimų, žmogus grynųjų neturėjo, todėl nieko negalėjo nusipirkti.

„Šiemet, kai jau nebegalėsiu mokėti algų grynaisiais pinigais, nežinau, ar tie žmonės apskritai ateis dirbti“, – nuogąstavimais dalijosi prisistatyti nenorėjęs Vilainių seniūnijos ūkininkas.

Aš pats su verslo liudijimu dirbu, jei reikės įnešti pinigus į banką, kad pervesčiau sau atlyginimą, bus nepatogu, kainuos ir kelionė, ir pinigų (monetų) įnešimas“, – pokyčius neigiamai vertina smulkusis verslininkas Ramūnas Kulevičius.

Ūkininkų turgelyje žmonės moka grynaisiais

„Man atrodo, kad Vyriausybės noras išskaidrinti tuos dalykus yra gerokai per ankstyvas. Tam dar nepasiruošta. Bankų skyrių sumažėjo, bankomatų irgi ne visur yra. Pavyzdžiui, mes, taksistai, iš keleivių priimam tik grynuosius pinigus. Jei žmonės jų neturės, bus sudėtinga“, – sakė Gintautas.

„Jei žmogus neturi banko sąskaitos, jam teks važiuoti į banką jos atsidaryti, tada kas mėnesį bankui mokės tam tikrą mokestį už sąskaitos administravimą. Jei viršysi limitą, vėl kažkiek nuskaičiuos, žodžiu, būsi pririštas. Bet valdžia į žmogaus poreikius nežiūri. Visgi grynieji pinigai yra reikalingi. Štai kad ir čia, ūkininkų turgelyje, žmonės moka grynaisiais. Jei mums, prekiautojams, dar reikėtų įsigyti kortelių skaitytuvą, tai ir prekiauti jau nebeapsimokėtų, apyvarta tai maža“, – guodėsi medumi prekiaujantis ūkininkas Vytautas Braciška.

Kaimo parduotuvėse žmonės už prekes daugiausia atsiskaito grynaisiais. Kortele apmokėti mokesčius jiems nėra galimybės.

„Žmonės taip įpratę prie grynųjų, kad, vos tik gavę į sąskaitą pinigų, juos beveik visus ir išsigrynina. Grynųjų kaime reikia ir mokant mokesčius terminale, ir bažnyčioje, ir vietiniame turgelyje. Net parduotuvėje kortele atsiskaito tik koks trečdalis pirkėjų“, – sako Šėtos miestelyje esančios parduotuvės „Aibė“ vedėja Rosita Skorupskaitė.

„Kartais žmogui taip verkiant reikia pinigų, kad sutinka net ir 200 eurų monetomis paimti. Vieni nori išsigryninti 5 eurus, kiti, būna, ir 1 000 paprašo. Kartą vienai moteriai teko savų pinigų paskolinti, nes jai atvežė malkų, o abiejose parduotuvėse buvo atlikta inkasacija, pinigų kasoje nebuvo, į Kėdainius moteris nuvažiuoti negalėjo.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad dėl reikalavimo algą mokėti tik pavedimu žmonėms kils problemų. Pavyzdžiui, mano vyras grįžo iš Norvegijos, banke jis sąskaitos neturi, yra nepasiskiepijęs, tad negali nueiti į banką, o jo darbdavys negali pervesti pinigų į mano sąskaitą, štai ir bėda“, – sako pardavėja dirbanti Ingrida Kostrovickienė.

Yra įvairių situacijų

„Mano ūkyje kasmet dirbdavo kelios dešimtys sezoninių darbuotojų, maždaug trečdalis jų atlyginimo reikalaudavo tik grynaisiais pinigais, esą kitaip nedirbs, nes vieni turi įsiskolinimų greitosioms kredito bendrovėms, kiti nemokėjo alimentų ir todėl yra skolingi valstybei, treti neišgalėjo sumokėti komunalinių mokesčių ir paslaugas teikiančios įmonės juos perdavė antstoliams. Žodžiu, visokių istorijų yra.

Šiemet, kai jau nebegalėsiu mokėti algų grynaisiais pinigais, nežinau, ar tie žmonės apskritai ateis dirbti“, – nuogąstavimais dalijosi prisistatyti nenorėjęs Vilainių seniūnijos ūkininkas.

Kad tokie ūkininko svarstymai ne iš piršto laužti, patvirtina kėdainietis Kęstas. Priešpensinio amžiaus vyras sako per lošimus taip įklimpęs į skolas, kad antstoliai jam yra užvedę net kelias skolų išieškojimo bylas.

„Seniai uždariau savo sąskaitą banke, nes, kai tik į ją įkrisdavo kokios lėšos, jas tuoj pat nurašydavo, man nepalikdavo nė cento. Tai kaip man pragyventi? Už ką valgyt nusipirkti? Reikia juk ir batų, ir muilo, visokių kitokių dalykų.

Dirbu pas ūkininkus, statau šiltnamius, atlieku kitokius darbus. Sumoka grynais ir šiaip taip pragyvenu. Nebus grynųjų, nebus gyvenimo. Bandysiu gal pas pavienius žmones dirbti, kiek man čia beliko gyventi“, – liūdnai užbaigė 59-erių Kęstas.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.