VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje darbą pradėjo vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Irena Siniauskaitė. Gydytoja yra baigusi Vilniaus Universiteto Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijas, įgijusi gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro kvalifikaciją.

Teorinių ir praktinių žinių įgijo dirbdama Santaros klinikose Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyriuje bei priėmimo skyriuje. Tuo pat metu I. Siniauskaitė dirbo ir Pakaunės PSPC. LSMU gydytoja baigė 3,5 metų trukusius psichoterapijos mokymus.

Sudėtinga būti kitokiu

Tarp pirminiame lygyje besigydančių pacientų gydytoja pastebi raidos sutrikimų. Pasak gydytojos, kai ką galima koreguoti, prie kai ko reikia prisitaikyti.

Nemažai yra ir nuotaikos sutrikimų, įvairiausių depresijų, nerimo, ypatingai socialinis nerimas būdingas paaugliams. Kartais tai yra norma, kad paaugliai tampa jautresni kitų kritikai bei požiūriui.

Neretai pacientams pakanka akcentuoti, kad taip būna ir kitiems. Labai svarbus tiesiog žinojimas, kad nesu balta varna, kad taip gali būti, su tuo galima gyventi, kad galima išmokti kaip tą pakeisti, kad tai nėra nuosprendis visam gyvenimui.

Jaunam žmogui pakankamai sudėtinga būti kitokiu, nes natūrali socialinė raida yra apie tai, kad man reikia būti tokiu kaip visi.

Ritmas ir režimas labai svarbu

Paklausta, kuo skiriasi vaikų ir paauglių psichiatrija nuo suaugusiųjų, gydytoja atsako, jog skiriasi gebėjimu paveikti, turimu rezervu.

Sudėliojus paprastą režimą, galime stabilizuoti būklę – sugrąžinti valgymo, miego, fizinio aktyvumo ritmą ir jau savijauta pagerėja.

Aišku, suaugusiems lygiai tas pats – ir ritmas, ir režimas yra labai svarbu. Vaikams ir paaugliams galbūt paslankumo yra daugiau nei suaugusiems, nes jiems daugiau galimybių iš aplinkos, šeimos, mokyklos, darželio, žmogiškųjų resursų daugiau panaudojama. Nors, ko gero, pastarųjų visiems labai trūksta.

Atvejų sudėtingumai – skiriasi

,,Iš savo darbo patirties galite pasakyti, ar skiriasi pacientų būklės, patenkančiųjų į stacionarą bei besigydančių ambulatoriškai? – teiraujuosi.

,,Tai nėra tokie patys pacientai. Į stacionarą arba į priėmimo skyrių atvažiuoja dėl ūmių, rimtų, staigiai pasikeitusių būklių arba nepasisekusio ambulatorinio gydymo, kitaip sakant dėl to, kas neduoda efekto gydant ambulatoriškai. Atvejų sudėtingumai, komplikuotumai, universitetinėse klinikose ryškesni.

Pastebima, kad auga poreikis kompleksinės pagalbos, kur nėra vien tik pavyzdžiui, depresija, ar vien tik savižala. Dažniausiai tai yra labai sudėtingi, komplikuoti, iš daugybės gretutinių susirgimų – obsesiniai kompulsiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai,“ – komentavo gydytoja.

Raidos sutrikimai – įgimti

Gydytojos teigimu, raidos sutrikimai yra įgimti – mes ,,atsinešame“ tokią raidą: tokiu tempu ir tokia kryptimi. Dažniausiai ji susiduria su sulėtėjusia ir sutrikusia vaiko raida, autizmo spektro sutrikimais, apskritai, atsiliekančia raida, mokymosi sunkumais, nepakankamu atminties ar dėmesio sukaupimu.

,,Šioje vietoje praverčia mano psichoterapinės žinios. Gali būti, kad pacientams visai nebūtina grūsti vaistų, galima tą daryti palaipsniui, pratinant prie tam tikrų socialinių situacijų arba tiesiog išmokstant priimti, kad aš esu toks, kuriam nėra būtina daug žmonių, nėra būtina apsuptis, nėra būtinas perteklinis bendravimas, nes tai vargina. Tiesiog, tai gali būti tokia savybė,“ – paaiškina Irena Siniauskaitė.

Laisvėja požiūris į psichinę sveikatą

Ar ji pastebinti, kam vizito pas ją reikia labiau – ar jauniesiems pacientams, ar jų tėvams, gydytoja sako, kad noras atvykti yra iš abiejų pusių.

,,Kai jau patys pareiškia norą, tai yra paauglystės amžius. Vaikai nelabai pastebi, kad jiems sudėtinga, nebent pajaučia atskirtį arba kalba eina apie patyčias, tada jie supranta – aš nepritampu, iš manęs juokiasi, mane stumdo ar pan.

Tie vaikai, kurie turi aktyvumo ir elgesio sunkumų, jie nesijaučia dėl to blogai. Jiems viskas atrodo normaliai, jiems nieko tokio, kad iš savo judrumo kažką sudaužė, kažką pastūmė, kažkam įdūrė. O kam nebūna?

Tėvai patys pastebi, kad jų vaikai liūdnesni, atsiskyrę, nenorintys bendrauti. Ir kartais patys paaugliai pasako – man negerai, man blogai, aš nežinau, kas su manimi darosi arba visko man per daug. Tada jų pačių iniciatyva jie nori atvykti pas gydytoją.

Iš tiesų, laisvėja požiūris į psichinę sveikatą, apskritai į psichologo, psichiatro paslaugas. Tai nėra sudėtingas, keistas dalykas.

Nors iš kitos pusės, vaikų ar paauglių amžiuje, kur atrodo psichologai lengviausiai pasiekiami – mokykloje jie nėra trokštamas žmogus. Nes mokyklos bendruomenė mato, kad tu eini į tą kabinetą ir atsiranda tam tikra atskirtis ir klausimas: o gal tu turi problemų? Nes jeigu tu pas psichologą eini mieste, tai viskas gerai, o jeigu mokykloje, tai kažkas gal tau negerai,“ – teigia vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė.

Įžvelgia kitų tarnybų naudą

Irena Siniauskaitė pažymėjo Pedagoginės psichologinės tarnybos naudą, nes tai labai svarbi institucija vaikų ir paauglių psichiatrų darbe.

Vaikai mokykloje praleidžia trečdalį dienos. Mokykla nėra tik akademiniai dalykai. Ten vyksta socialiniai santykiai ir su vaikais, ir su suaugusiais. Tai labai sudėtingas procesas, kuris trunka dvylika metų. Todėl pedagoginė psichologinė tarnyba yra labai svarbi, kad tą procesą mokykloje vaikui padarytų lengvesnį. Kad būtų užtikrinta psichologinė, logopedo, socialinio pedagogo pagalba. Kad tiesiog, ko vaikui stinga, tai jis gautų mokykloje. Kad tėvams nebūtinai reikėtų vežioti vaiką per pusę Lietuvos paslaugoms gauti, bet jos būtų gaunamos vietoje. Iš tikrųjų, mokykla irgi nepajėgi viso to užtikrinti, bet bent jau turi žinoti, kad šitas vaikas nėra vien tik tai tinginys ar nemokytinas, o iš tikrųjų jis turi tam tikrų sunkumų, į kuriuos mokykla turi atsižvelgti.

Gydytoja mato galimybę ir Visuomenės sveikatos biurui teikti prieinamesnes paslaugas, burti grupes, teikti mokymus, kalbėti apie emocinį valdymą ir pan. Tai būtų puiki vieta bendradarbiauti ir veikti, kas yra šio biuro kompetencijoje.

Skatina drąsiai ateiti pas ją

,,Mano darbo laikas dubliuojasi su mokinių pamokų laiku, su tėvų darbo laiku, tai apsunkina mano paslaugų prieinamumą. Tuomet tėvams tenka sverti – kiek vaiko problemos yra svarbios ar pamokų lankomumas yra svarbesnis,“ – pastebi gydytoja.

Gydytoja skatina drąsiai eiti pas ją, jeigu tik vaikai ar paaugliai pajunta kažkokių sunkumų. Tik labai reikalingas nuoseklumas – ateiti kartą per mėnesį būtų per mažai. Ne visi atėjusieji puola dalytis išgyvenimais su nepažįstamu žmogumi, kartais reikia ,,apšilimo“. Neretai daugiau pokalbio būna su tėvais, girdint vaikui, negu tiesiogiai – su pačiu vaiku.

Naujoji vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Irena Siniauskaitė dirba antradieniais ir ketvirtadieniais 9.30 – 15.00.

Registruotis galima vaikų registratūros tel.: (8 347) 61555; 8 (347) 61130.

Viršelio nuotr.: Po Naujųjų metų darbą Kėdainių PSPC pradėjo naujoji vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Irena Siniauskaitė. (Raicevičienės nuotr.)

Panašios naujienos