Search
Pradžia

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta suma, kurią privalo sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas, tai yra jo ginčas, prašymas ar kitas kitas reikalavimas būtų pradėtas spręsti teisme. Žyminis mokestis teismui yra mokamas civilinėse bei administracinėse bylose įstatymų nustatytais atvejais. Baudžiamosiose bylose žyminis mokestis mokamas nėra.

Civilinėse bylose žyminio mokesčio dydį detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Žyminio mokesčio suma kiekvienu atveju priklauso nuo bylos pobūdžio, nuo reiškiamo turtinio reikalavimo dydžio ir kitų įstatymuose numatytų aplinkybių. Taip pat svarbu pažymėti, kad pateikiant dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą popierinį procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 83 straipsnis numato išimtis, kada tam tikros grupės asmenų gali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pavyzdžiui, darbuotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu. Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali asmeniui, inicijavusiam teismo procesą, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Donata Slavinskaitė,
teisininkė, advokato padėjėja, mediatorė
Mob. tel: +370 672 26 990,
J. Basanavičiaus g. 47C,
LT-57284 Kėdainiai