Janinos Monkutės-Marks galerijos lankytojų laukia dvi naujos parodos

Praėjusį penktadienį, Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje buvo pristatytos dvi naujos parodos. Prof. dr. Remigijaus Venckaus tapybos paroda „Laisvė ir atsitiktinumas. Skirta Kėdainiams” ir sesių Almos ir Ingos Laužonyčių žymių paveikslų reprodukcijų – dėlionių paroda „Dėlioniškas mąstymas. Per paskutinę vakarienę“. Abi parodos Kėdainiuose veiks iki balandžio 20 d. Lankymas nemokamas.

Eksponuojamos 33 dėlionės

Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė teigė, jog sesės Alma ir Inga Laužonytės – taikomųjų, vizualinių ir scenos menų kūrėjos ir tyrėjos, kurioms svarbu mokslo ir meno sintezė. Jų mokslinių ir meninių interesų laukas susijęs su menotyrine, filosofine, edukacine žiūra. Daug dėmesio skiriama tarpdalykinės kultūros komunikacijos plėtotei.

Abi sesės – Alma ir Inga Laužonytės sudėliojo 33 dėliones. Tai kažką nustebins, kažkam bus atradimas. Jose – žymių pasaulio menininkų reprodukcijų darbai – dėlionės, apimantys Renesanso, Baroko, Impresionizmo, Postimpresionizmo, Abstrakcionizmo ir kitus meno istorijos laikotarpius.

Kiekviena dėlionė susideda iš apytikriai tūkstančio detalių. Visa tai virsta žaidimo metafora, skatinanti išeiti iš mąstymo rutiniškumo link dėlionės kalbos suteikiamų transformacijų, kurios dar labiau stiprina emocinį, estetinį, intelektualinį paveikumą.

Laukia knygos pristatymas

Šia paroda ,,Dėlioniškas mąstymas. Per paskutinę vakarienę“ parodos autorės siūlo į nusistovėjusias meno kūrinio supratimo formas pažvelgti iš galimų jos matymo įveikos būdų, suvokiant dėlionę kaip mąstymą. Šiam procesui reikalingi ,,tarpininkai“, kas šiuo konkrečiu atveju tampa pasirinkti asmenys iš kultūros srities. Šalia kiekvienos dėlionės – žymių žmonių mintys, kurie interpretuoja šiuos meno kūrinius tarsi kitu kampu.

Parodos atidarymo metu planuotas Almos ir Ingos Laužonyčių knygos „Per paskutinę vakarienę“ pristatymas, deja, neįvyko. Buvo pagarsinta, jog knyga nespėjo pasirodyti, galbūt todėl į parodos atidarymą neatvyko ir parodos autorės. Tačiau pasak Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės, balandį jos planuoja atvykti į Kėdainius kartu su žmonėmis, kurie prisidėjo prie tos knygos išleidimo, kurie interpretavo paveikslus visiškai kitu, savo žvilgsniu, rėmėsi filosofiniais aspektais.

Pirmoji tapybos paroda – Kėdainiuose

Parodos metu pristatyta ir prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Laisvė ir atsitiktinumas. Skirta Kėdainiams”.

Parodos autorius R. Venckus Kėdainių krašte jau yra žinomas kaip fotografas, medijų kūrėjas, surengęs šiame mieste ne vieną parodą.

Ne kartą savo darbus eksponavo Daugiakultūriame centre bei J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos II a. Šį kartą autorius nustebina, pristatydamas savo tapybą.

,,Paroda skirta ne tik kėdainiečiams, bet ir visai Lietuvai. Mano pirmoji specialybė yra dailininko grafiko. Bet iš tikrųjų niekada taip konkrečiai tradicinėje grafikoje nedirbau.

Kompiuterinė grafika kažkiek mano gyvenime sukiojosi, bet visada brendo mintis, kad reikia imtis tapybos. Iš tikrųjų taip nutiko, kad 2023-aisiais, užsidaręs nuo viso pasaulio, aš ėmiausi tapybos.

Man įdomiausia turbūt eksperimentuoti formoj, technologiškai, ieškoti tam tikrų atsitiktinių momentų. Ir kad tie atsitiktiniai momentai kaip kokia avangardinė muzika, kaip džiazas suskambėtų. Taip ir nutiko, kad ši kolekcija po truputį dėliojosi.

Taip pat nutiko, kai su visais muziejais ir galerijomis Lietuvoje derinant – pirmieji pasirodė Kėdainiai.

Labai keista, kad esu surengęs apie 80 autorinių parodų, o ši tapybos paroda yra debiutinė. Aš niekad nesu daręs jokios tapybos parodos specialiai.

Ši kolekcija yra šiek tiek dvilypė. Nes čia yra akrilinė tapyba, su tam tikromis silikono pagrindo medžiagomis, išgaunant tam tikrus dažo klojimo ir tekstūrų įvairiausių momentus, netikėtumus. Yra dalis kūrinių skaitmeninio tipo, bet ta skaitmeninė tapyba labiau artimesnė grafikai“, – trumpai savo parodą apibūdino jos autorius prof. dr. Remigijus Venckus.

2023–2024 metų tapybos darbai

Parodos autorius prisipažino, kad tapydamas prisiminė savo studijų laikų darbus, tapybą. Kaip pats sakė, ne veltui turbūt baigė grafiką, nes per tapybos pamokas atitempdavau savo drobes ar kartonus, o ten būdavo ruda, juoda, pilka, samaninė spalva, kartais labai tamsi mėlyna. Po daugelio metų pradėjus tapyti, savaime rankos išsitiesė prie tų spalvotų variantų.

,,Kitas dalykas – galbūt mes ir keičiamės. Nuo intensyvių tapybos darbų praėjo kone dvidešimt metų, kada aš esu kažką rimtai tapęs. Vienas iš tokių nesenų darbų, 2010-ųjų, kurių aš dabar neeksponuoju. O tai ką jūs matot yra 2023-2024 metų tapybos darbai. Aš tam ryžausi.

Gal to priežastis buvo, jog daug dėstau dizaino dalykų, tenka juo daug domėtis, daug galvoju apie kontrastą. Kontrastas tarsi provokuoja ir netgi galbūt kartais erzina. Ir pagalvojau, o kodėl gi ne tapyba?

Suprantu, kad lietuvio akiai nėra įprasta, bet čia ne mano problema. Čia yra žiūrovo problema, jeigu jam rėžia akį, nes kiekvienas gi renkamės. Formuodamas tą kolekciją pagalvojau apie lengvumą“, – apie ryškių, netikėtų spalvų pasirinkimą pasakojo darbų autorius.

Pavadinimai neužgožia kūrinių

Pasak prof. dr. Remigijaus Venckaus, jis galvojęs, kad reikia sukurti kūrinių ciklą, kuriame nebūtų jokio pavadinimo. Tiesiog numeriai. Bet mumyse vis tiek veikia kažkokie naratyvai, šablonai, suveikia, kad pats kūrinys padiktuoja pavadinimą. Betapant ir gimsta, kaip tas darbas bus pavadintas.

,,Bet mano tikslas buvo, kad pavadinimai nebūtų užgožiantys kūrinių, o kūrinys atvertų galimybę interpretuoti ir jausti. Dėl to pavadinimai tokie, kaip ,,Ruduo“, ,,Ikona“, ,,Futbolo aikštė“, ,,Šuniukai“, ,,Pilka diena“ – iš principo pakankamai neutralūs.

Man va tas neutraliteto skelbimas yra svarbus. Kad aš ir pats kaip kūrėjas būčiau laisvas, ir kad ir jūs, kurie ateinate, būtumėt laisvi.

Šiandien kai kurie klausia: ,,Apie ką čia?“. Sakau: ,,Apie jus, kaip jūs jaučiatės, ką jūs jaučiate“.

Ta pati koncepcija – laisvė ir atsitiktinumas. Nes aš pats tapydamas žiūriu į savo drobę ir sakau: ,,O kas man pasakys, kad taip negalima. Aš gi galiu jūsų neklausyti. Tai aš gal taip ir padarysiu.

O antra vertus, kodėl negali taip nutikti. Tas laisvės ir atsitiktinumo darinys… Mes kažkaip turim pasistengti būti laisvi, o ,,atsitiktinumas“ jis tiesiog nutinka, kartais jis turi netgi negatyvų požymį“, – toliau savo darbus komentavo autorius.

Kviečia būti laisvu savo mintimis

,,Lygiai taip pat aš žiūriu į savo skaitmeninės tapybos kūrinius, aš suprantu, kad ten nutinka net vaikiškas piešinys.

Tik galbūt įsižiūrėjus mes galime matyti, kad vis tik ranka atidirbta, kad yra kažkokia vizija, bet iš pirmo žvilgsnio, stoviu prieš savo darbus ir galvoju, va matot, kaip įdomiai pavyko.

Kiti, kažko išmokę, siekia ,,atsimokyti“, išeiti prie primityvizmo, o aš net nesistengiu, man tiesiog tai nutiko.

Aš ir kviesčiau jausti tą ,,nuotykį“, mėgautis tuo nuotykiu ir būti laisvu savo mintimis, protu ir t.t. Mums to labai dažnai reikia.

Ir iš tikrųjų – kūryba yra puota laisvės. Kai ateina žiūrovas, meno mėgėjas, tai ir norisi, kad jisai kvėpuotų ir gerai įkvėptų, ir gerai jaustų tą įkvėpimą ir džiaugtųsi. Tokia mano šios parodos vizija“, – provokuojančiai užbaigia pristatymą prof. dr. Remigijus Venckus.

Apie parodos autorių

Medijų menininkas ir meno kritikas prof. dr. Remigijus Venckus kuria tarpdalykinį meną, kuruoja meno parodas, dėsto bei vizituoja Lietuvos ir užsienio universitetuose, rašo šiuolaikinio meno ir medijų kultūros klausimais.

Dažniausiai menininkas kuria išradingai jungdamas eksperimentinę fotografiją ir kompiuterinę grafiką, taip pat taiko akrilinę tapybą ir koliažą. Jo plėtojamos temos – atmintis, laikas, individuali patirtis bei kūno interpretacijos.

Akademinio darbo patirtis siekia 20 metų.

Surengė 10 autorinių parodų užsienyje, 75 parodas Lietuvoje; yra 49 tarptautinių ir 40 vietinių meno renginių / parodų dalyvis. Jo kūriniai saugomi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos meno muziejų ir privačiose kolekcijose.

Publikavo 423 kritinius esė-straipsnius meno ir kultūros klausimais. Yra 26 tarptautinių ir 13 respublikinių meno renginių, festivalių ir parodų kuratorius.