„Infliacija nebebus aktualiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai, antrąjį pusmetį kalbėsime apie nedarbą”

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad infliacijai Lietuvoje toliau traukiantis, artimiausiu metu ji nustos būti aktualiausiu ekonominiu iššūkiu. Anot jo, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis pinigų kiekis užtikrins, kad antrojo šių metų pusmečio metu augs nedarbas ir daugės bankrotų.

„Infliacija greitu metu nebebus aktualiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai, tačiau dėl mažėjančio pinigų kiekio ir kylančių palūkanų normų auga gilesnės ir ilgesnės ekonominės recesijos tikimybė, tad antrąjį šių metų pusmetį mažiau kalbėsime apie infliaciją, bet, deja, daugiau kalbėsime apie augantį nedarbą, didėjantį bankrotų skaičių, kylančią mokesčių naštą ir neigiamą ekonomikos augimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Mauricas.

Ekonomistas paminėjo, kad jau antrąjį mėnesį iš eilės Lietuvoje mažėja prekių ir paslaugų kainos. Visgi, pasak jo, šis mažėjimas yra simbolinis ir siekia vos po 0,1 proc.

„Metinė infliacija Lietuvoje 2023 m. birželio mėn. sumažėjo iki 8,2 proc. ir, kaip ir tikėtasi, nukrito žemiau psichologinės 10 proc. ribos. Įdomu tai, kad jau antrą mėnesį iš eilės prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje mažėja – tiesa, mažėja jos tik simboliškai, po 0,1 proc., tačiau tokios tendencijos lemia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį kainos išaugo vos 1,9 proc. (palyginimui, 2022 m. pirmąjį pusmetį kainos išaugo 13,0 proc., o antrąjį pusmetį – 6,9 proc.)“, – teigė jis.

Taip pat Ž. Mauricas prognozuoja, kad antrojoje šių metų pusėje infliacija Lietuvoje gali nukristi net žemiau nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Anot jo, tai nulems mažėjančios energijos kainos, kurios turi didesnį poveikį kainoms Lietuvoje, nei daugelyje kitų valstybių.

„Galime tikėtis vidaus vartojimo augimo, o antrą mėnesį iš eilės didėjančios mažmeninės prekybos apimtys tai puikiai iliustruoja, nes per gegužę mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,1 proc. Be to, 2022 metais buvusi pirmūnė (didesnė infliacija nei Lietuvoje 2022 metais buvo tik Estijoje), Lietuva nebeišsiskiria ES kontekste: Lietuvoje infliacija tebėra vos 1,6 proc. punkto didesnė nei vidutiniškai ES (2022 m. rugsėjo mėn. buvo net 11,6 proc. punkto didesnė), o antroje šių metų pusėje, tikėtina, infliacija Lietuvoje taps net mažesnė nei vidutiniškai ES“, – aiškino Ž. Mauricas.

Trečiadienį Valstybės duomenų agentūra (VDA) paskelbė, jog išankstinė metinė infliacija birželį (lyginant su 2022 m. birželiu) siekia 8,2 proc. Įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, mažėja – gegužė metinė infliacija sudarė 10,7 proc., balandį – 15,2 proc.

Išankstiniais VDA skaičiavimais, birželį, lyginant su geguže, fiksuota 0,1 proc. mėnesinė defliacija, tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis siekia 17,3 proc.

ELTA

(Viršelio nuotr.: Ž. Mauricas)