Search
Pradžia

Kėdainiuose – stambaus sukčiavimo atvejis. Policija praneša, kad nukentėjo įmonė, iš jos apgaulės būdu išviliota didžiulė pinigų suma.

Kaip skelbia Kauno apskr. Vyriausiasis policijos komisariatas, gruodžio 1 d. 09.56 val. Kėdainių r. policijos komisariate gautas bendrovės pranešimas, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija bei apgaulės būdu išviliota 73 530 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Didelės vertės svetimą turtą apgaulės būdu įgijusiems asmenims gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų.

Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454).

Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Sukčiaujama įvairiais būdais

Šiuo metu Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias tebėra vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Tebėra paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus. Tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose. Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje. Įtarus, kad tapote finansinių sukčių auka, būtina nedelsiant pranešti savo bankui ir policijai.

„Kėdainių mugės“, Kauno apskr. VPK ir Lietuvos bankų asociacijos inf.

Asociatyvi nuotr.