Pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7 d.) praėjusią savaitę bibliotekoje buvo apdovanoti savivaldybės organizuoto Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimų konkurso laureatai. Kūrybiškumą ir pagarbą lietuvių kalbai rodantys rajono verslininkai įvertinti jau penktą kartą.

Pirmą kartą per penkerius metus sutapo gražiausią lietuvišką pavadinimą rinkusios komisijos ir gyventojų nuomonės – gražiausiu pavadinimu išrinktas „Ant saldžių debesų“. Tai nuotaikingas švenčių studijos ir vaikų žaidimo kambario paslaugas teikiančios mažosios bendrijos pavadinimas. Dar du laureatai: „Nukąstas mėnulis“, „Miesto rainiukai“.

MB „Ant saldžių debesų“vadovė Laima Aleknaitė (trečia iš kairės) džiaugėsi apdovanojimu ir sėkminga veikla, pranokusia lūkesčius. (Autorės nuotr.)

Renginys vyko bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus salėje. Sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Konkursą apžvelgė, jo prasmę akcentavo, dėmesį į lietuvių kalbos žodyno turtingumą atkreipė konkurso iniciatorė, savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

„Idėją  rengti tokius rinkimus nusižiūrėjome iš Kalbos inspekcijos ir štai jau penkti metai organizuojame tokį konkursą Kėdainiuose. Taigi šiandien susirinkome į mažo 5-erių metų  jubiliejaus šventę.

Veikiame panašiu principu, pagal panašius kriterijus kaip ir respublikinis konkursas. Iš praeitų metų Registrų centre registruotų įmonių, įstaigų atrenkami tie pavadinimai, kurie atitinka nustatytus kriterijus. Paskui komisija išrenka 10 gražiausių pavadinimų. Jie teikiami savivaldybės svetainėje balsuoti gyventojams ir gyventojai išrenka vieną patį gražiausią, jų nuomone.

Kas mane džiugina šiuose rinkimuose?  Kad visgi yra gražių, originalių lietuviškų pavadinimų, kad žmonės kūrybingi. Organizuodami tą konkursą, mes susipažįstame su naujais krašto verslininkais, sužinome apie jų veiklą.

Kas liūdina? Tai, kad atsiųstame iš Registrų centro sąraše matau tiek daug angliškų pavadinimų, matau daug dirbtinių, neoriginalių pavadinimų, matau užregistruotų netgi su gramatinėmis klaidomis pavadinimų.

Kartais išgirstu sakant: „Tai kad nėra lietuvių kalboje tų žodžių“. Tada patariu pavartyti didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“.  Literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė-Pakerienė yra apie šį žodyną yra pasakiusi taip: „Ištarkime aiškiai: šis žodynas yra svarbiausias lietuvių kalbotyros veikalas; šis žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Visi esame (arba būsime) jame surašyti, mirę ir gyvi, ir tie, kurie dar ateis į šį pasaulį kaip lietuviai“.

Rašytojas Romualdas Granauskas rašė taip: „Žmogau, kodėl tu neužguli krūtine Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno? Kodėl nekiši ten nosies, kodėl nesi jo perskaitęs bent trejetą kartų, o ruošies rašyti? Kokia kalba, kokia savo puskalbe? Gal bent suprastum, kad lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi? Pati išnyks, o JIS liks dunksoti. Neturi tu tos tarmės – ir neturėk, iš kur dabar bepaimsi, bet nors rašyti stenkis taip, kad kitiems nebūtų už tave gėda“.

Tas pats tinka ir tiems, kurie suteikia pavadinimus savo įmonėms, įstaigoms – būtų gerai, kad jie remtųsi mūsų kalbos lobiais, kad nepatingėtų pasidomėti, paieškoti, pasitarti, kad pasitelktų fantaziją, kad būtų kūrybiški.

Aš suprantu, kai angliškas pavadinimas suteikiamas didmiestyje, kur daug angliškai suprantančių, kur yra užsieniečių, kai įmonė yra filialas užsienio firmos, bet kai kokiam kaime, mažam mieste atsiranda įmonių, įstaigų su angliškais pavadinimais, tai aš kitaip negaliu šio reiškinio traktuoti, tik kaip savininkų, steigėjų žema saviverte ir nekūrybiškumu, taip pat ir nemeile savo kalbai, šaliai, savo tapatybei.

Bet… šiandien šventė, turime džiaugtis tais, kurie myli, gerbia lietuvių kalbą, kurie suteikia savo įmonėms gražius, lietuviškus, originalius pavadinimus.

Šiandien čia ir susirinko šių įmonių, įstaigų savininkai, vadovai ar atstovai. Sveikinu Jus visus. Žinau, kad tarp mūsų yra ne tik šių metų konkurso lauretai, bet ir ankstesnių metų vadovai ar atstovai.  Sėkmės Jums visiems! Tegul sekasi Jūsų darbai, Jūsų verslai“, – linkėjo R. Švedienė.

Toks konkursas jau 15 metų vyksta visos šalies mastu, jo sumanytojas yra Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas, taip pat atvykęs į renginį Kėdainiuose. Klausydamiesi svečio pranešimo kėdainiečiai turėjo ne vieną progą linksmai šyptelėti, išvydę, kokių tik keisčiausių ir originaliausių pavadinimų neprigalvoja verslininkai. „Gėlės ir gvazdikai“, „Dzin man tas pavadinimas“, „Trūksta saulės“, „Galvakablis“ ir t.t.

Gerąja patirtimi pasidalijo krautuvėlės „Gurkė“, kurios pavadinimas prieš 5 metus buvo nominuotas gražiausiu Kėdainių rajone, šeimininkė Justina Kočetova. Pasak jos, šis laimėjimas paskatino ir toliau naudoti fantaziją kuriant prekių pavadinimus ir tai labai pasiteisina.

Daug teigiamų emocijų ir šypsenų dovanojo susitikimas su legendiniu žmogumi ‒ Juozu Šalkausku ‒ Lietuvos žurnalistu, redaktoriumi, fotografu, radijo diktoriumi, spaudos apžvalgininku, skaitovu, renginių vedėju. Jaudino jo skaitomos lietuvių poetų eilės, priminusios, kaip turime mylėti ir branginti gimtąją kalbą.

Vėliau J. Šalkauskas šmaikščiai ir įdomiai pristatė savo kaklaraiščių kolekciją. Žinoma, kėdainiečiai išvydo tik nedidelę dalelę iš visos daugiau kaip 2 200 kaklaraiščių kolekcijos, tačiau susipažino su įdomiausiais eksponatais ir jų istorijomis. Vienas tokių aksesuarų – geležinis, sveriantis 1,2 kg. Jį puošia iškaldinti ąžuolo lapai, gilės. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Yra ir kaklaraištis, sukurtas iš 888 šlifuotų gintarų. Nemažai eksponatų pasiūti iš šilko, medvilnės ir sintetinių audinių, vienas kaklaraištis – iš Gobio dykumos ožkų vilnos. Kolekcijoje yra nemažai proginių, su garsenybėmis susijusių eksponatų. „Kaklaraištis yra nuotaika“, – šypsojosi svečias.

Dovaną įteikė ir kėdainiečiai. Kėdainių krašto muziejaus Amatų centro Arnetų name dirbanti amatų meistrė, tautodailininkė Loreta Steponavičienė dovanojo aukštaitišką pintą juostą.

Šventėje koncertavo Kėdainių muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio organizatorė – Kėdainių rajono savivaldybė, partnerė – Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Panašios naujienos