Search
Pradžia

Praėjusį savaitgalį ir šios savaitės pradžioje lietuvius užklupo galingos liūtys, stiprūs vėjai ir iš dangaus krintantys kiaušinio dydžio ledokšniai. Ekstremalūs orų reiškiniai taikinių nesirinko – ant kelių virto medžiai, automobiliai skendo užlietose gatvėse ir buvo daužomi krušos, žalos padaryta ir nekilnojamam turtui – apgadinti stogai, ant jų sumontuotos saulės elektrinės.

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

„Stebime situaciją ir jau matome, kad šie ekstremalūs orų reiškiniai pridarė daug žalos turtui. Kol kas neturime šiomis dienomis gamtos išdaigų pridarytos žalos galutinio sąrašo, tačiau iki pirmadienio popietės žalų užregistravome ketvirtadaliu daugiau nei įprastą dieną. Žalų išmokėjimui jau rezervavome 200 tūkst. eurų“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė.

Jos kolegos iš Latvijos ir Estijos pažymėjo, kad audra pasiekė ir kaimynines šalis, kuriose taipogi niokoja gyventojų turtą.

Vien per savaitgalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas visoje Lietuvoje net 80 kartų vyko šalinti medžių ir šakų, kurie užkrito ant kelių ir užtvėrė pravažiavimą. Pirmadienį iki 13 valandos laisvinti kelius nuo užgriuvusių medžių teko dar 20 kartų.

Kybartų apylinkėse pirmadienio naktį iškrito stichinis lietaus kiekis, o sekmadienį 22.22 val. ten esanti meteorologijos stotis fiksavo uraganinio stiprumo škvalą, kurio metu vėjo gūsiai pasiekė 33,5 m/s greitį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, jog tai jau laikoma katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu.

Sekmadienį ir pirmadienį įvairiuose Lietuvos regionuose krito stambūs krušos ledėkai. Sekmadienio vakarą Vištyčio ežero apylinkėse iš dangaus krito 2-3 cm dydžio ledo gabalai, pirmadienį apie pietus Panevėžio rajone gyventojai socialiniuose tinkluose platino nuotraukas su kiaušinio dydžio ledėkais.

Audra pirmadienį suniokojo ir Žagarės miestelį – išvartė daugybę medžių, krito didžiuliai, kelių centimetrų dydžio ledėkai, miestelio gatvės užsemtos. Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius informavo, jog audros Žagarėje metu nepavyko išvengti aukų – žuvo moteris.

BTA atstovės teigimu, klientų skambučiai vis dar plūsta. Atsižvelgiant į pranešimų apie žalas kiekį ir tų žalų mastą bus koreguojamas ir žalų išmokėjimui skirtos sumos kiekis.

„Kol kas daugiausiai pranešimų sulaukėme dėl nuplėštų stogų, užtvindytų rūsių, ledokšnių ir nulūžusių šakų apgadintų automobilių“, – žalų pobūdį tikslina ekspertė.

Žada ramesnę savaitę

LHMT sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė tikina, kad likusi savaitės dalis jau nebeturėtų nustebinti pavojingais meteorologiniais reiškiniais.

„Šiandien paskutinė nerami diena su tokiais pavojingais reiškiniais – liūtimis ir audromis. Visa likusi savaitė bus nors ir su lietumis, bet rami, be jokių perkūnijų. Oras atvės“, – sakė ji.

LHMT specialistė teigia, kad tarnyba orus gali patikimiau prognozuoti maždaug savaitei į priekį, tačiau dabartinė situacija leidžia numatyti, kad bent iki mėnesio vidurio ekstremalūs orų reiškiniai į Lietuvą grįžti nebeturėtų.

„Kadangi įvyks oro atvėsimas, audros turėtų nebesiformuoti“, – paaiškina I. Daunoravičiūtė.

Nuostoliai gali viršyti milijoną eurų

„Lietuvos draudimo“ ekspertai skaičiuoja, kad po savaitgalio išlikę audringi orai pirmadienį gyventojų ir verslo įmonių turtui sukėlė dar daugiau žalos. Labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų.

„Vakar dieną neabejotinai galima vadinti juoduoju pirmadieniu, nes savaitgalį siautusios gamtos jėgos grįžo su nauja jėga. Iki šiol yra gauta kone 1300 pranešimų apie patirtą žalą dėl gamtos stichijos šėlsmo, o žalai atlyginti jau yra rezervuota apie 750 tūkst. eurų“, − bendrovės pranešime sakė „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai nuostolių audra sukėlė gyventojų turtui ir transportui, tuo metu pranešimų apie verslo įmonių patirtus nuostolius gauta nepalyginti mažiau.

„Stiprus vėjas, kruša, užvirtę medžiai ir jų šakos gadino gyventojų stogų dangas, pastatų fasadus, šiltnamius bei automobilius. Dėl liūties buvo apsemti rūsiai ir kiemai, įvairios pagalbinės patalpos. Žaibo išlydžiai sugadino buitinius ir pastatus aptarnaujančius elektros prietaisus bei įrenginius“, − komentavo M. Norkus.

Pasak eksperto, vertinant gautų pranešimų apie žalą skaičių, panašu, kad daugiausia žalos audra ir kruša sukėlė Panevėžio miesto ir rajono gyventojams. Iš šio regiono gauta kone pusė visų pranešimų. Taip pat išsiskiria Vakarų Lietuvos regionas ir Joniškio rajonas, bei vidurio Lietuva – Ukmergės ir Širvintų rajonai.

„Plati audros padarinių geografija rodo, kad prognozuoti, kuriame šalies mieste ar regione gamtos stichijos bus stipriausios, yra neįmanoma. Todėl meteorologams prognozuojant smarkius kritulius, audrą, būtina kaip įmanoma geriau pasirūpinti savo turtu, automobilių nepalikti po medžiais, atvirose erdvėse nepalikti kilnojamų daiktų“, − sakė M. Norkus.

Patyrusiems žalą gyventojams draudimo ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą, jei tai yra saugu ir nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei. Tuomet nufotografuoti patirtą žalą, sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Šaltiniai: Pranešimas žiniasklaidai, ELTA

Asociatyvi nuotr.