Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, iki vasario 22 dienos iš 909 galėjusių skiepytis nuo COVID-19 ugdymo įstaigų darbuotojų pasiskiepijo 613. Kelių įstaigų darbuotojams testai dėl antikūnų nustatymo atlikti praėjusį penktadienį, tad tikėtina, kad šiomis dienomis pasiskiepijusių skaičius padidės.

Kalbinti pedagogai sako, jog apsisaugoti nuo koronaviruso nori, tačiau kai kuriems šį norą užgožė nežinomybės baimė.

Pasirinkimas turi būti atsakingas

Norinčių skiepytis darbuotojų sąrašus sudarė ir pateikė pačios ugdymo įstaigos. „Pavyzdžiui, vasario 11 dieną skiepytis neatvyko du ar trys žmonės, buvę sąraše. Tiesa, iš vaikų darželių norinčiųjų skiepytis skaičiai nedideli, nes dalis darbuotojų turėjo antikūnų, o iš galinčių skiepytis ne visi sutinka. Tai kiekvieno pasirinkimas“, – kalbėjo Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė.

Vis tik medikus stebina žmonių pasirinkimas nepasinaudoti galimybe apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, nes vaikų darželiuose visoje šalyje iki šiol kyla koronaviruso protrūkių.

Pasak A. Rimkevičienės, į reakcijas, kylančias po skiepo, reikėtų žiūrėti ramiai. Galvos skausmas, temperatūra, bloga savijauta – tai rodo, kad taip organizmas reaguoja į vakciną ir susidaro imunitetas nuo COVID-19. Šalutinis poveikis praeis, o nepasiskiepijus ir susirgus pasekmės sveikatai gali būti tragiškos.

Tikina, kad reakcija normali

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija. Pabrėžiama, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.

„Vakcinų nuo COVID-19 ligos kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas didelės apimties klinikiniuose tyrimuose. Tyrimų metu dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas buvo skausmingumas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmas, bendras negalavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų“, – tvirtinama Tarnybos pranešime.

Negalėjo eiti į darbą

Žinodama apie galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį, savivaldybės administracija dar prieš pradedant pedagogų vakcinaciją nuotoliniame pasitarime su vaikų lopšelių-darželių vadovais pasiūlė sudaryti darbuotojų darbo grafikus taip, kad pasiskiepijusiems nereikėtų kitą dieną eiti į darbą. „Taip, bendravau su direktoriais ir žinau, kad kitą dieną jiems skambino darbuotojai ir pranešė, kad į darbą ateiti negalės, tai pavieniai atvejai“, – po pirmojo pedagogų vakcinacijos etapo, kai buvo gauta 200 britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, praėjusį pirmadienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Skiepytis panoro ne visi

Pasak Kėdainių lopšelio-darželio ,,Vaikystė“ direktorės Neringos Vaicekauskienės, iš 46 šioje įstaigoje dirbančių darbuotojų  skiepytis galėjo 33, nes 13 buvo persirgę arba turėjo antikūnų. Skiepijosi 12 žmonių.

Iš dešimties darželio darbuotojų iki 55 metų amžiaus, kurie pasiskiepijo vasario 10 dieną, aštuoniems pakilo temperatūra, skaudėjo galvą, padidėjo pulsas.

„Didžioji dalis atsisakiusiųjų skiepytis bijo nepageidaujamo poveikio ir laukia daugiau informacijos apie vakcinas, jų veiksmingumą“, – sakė įstaigos vadovė.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje skiepytis galėjo 48 darbuotojai, atsisakė skiepytis tik penki. Dar apie dvidešimčiai žmonių skiepai atidėti, nes jie turi susidariusių antikūnų. Dažniausios reakcijos po vakcinacijos – vieną-dvi dienas buvo pakilusi temperatūra, „laužė“ kaulus.

Abejonių nebuvo

Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Audronė Pačiulytė su kolegomis skiepijosi vasario 12 d. „Buvo sudaromi išankstiniai sąrašai ir tie žmonės, kurie norėjo, savanoriškai užsirašė skiepytis. Užsirašė tie, kurie manė, kad skiepytis reikia. Aš pati esu už mokslo pažangą ir tikrai pasitikiu mokslo pasiekimais. Jeigu pažiūrėtume į žmonijos istoriją bent šimtą metų atgal, tai realiai pamatytume, kad žmoniją nuo baisiausių ligų išgelbėjo skiepai. Be skiepų mes dabar niekaip šiuolaikiniame pasaulyje negalime išsiversti. Taigi aš net nesvarsčiau, skiepytis ar nesiskiepyti“, – sakė pedagogė, taip pat dirbanti Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadove.

Tačiau ji neslepia, kad nerimo ir nežinomybės dėl to, kas laukia, buvo. „Atrodo, informacijos daug, bet esmė pasimeta sraute ir ją gali tiesiog praleisti. Iš tikrųjų daugelį žmonių baimina organizmo reakcija į skiepą – kas bus? Nes, realiai, iš mūsų kolegų, kurie skiepijosi, tik vienetai patyrė silpną pašalinį poveikį. Konkrečiai man po skiepų šiek tiek skaudėjo ranką, nuovargis buvo, temperatūra pakilo, na, bet visa tai praėjo per vieną dieną. Gėriau vaistus, mušančius temperatūrą. Kitą dieną jaučiausi puikiai. Kitiems kolegoms tie šalutiniai poveikiai jautėsi ir dvi, ir tris dienas, kai kurie mokytojai ir ilgiau negalėjo atsigauti, pakilti iš lovos“, – pasakojo A. Pečiulytė.

Komunikacijos trūkumas

Natūralu, pasak pašnekovės, kad tokie dalykai žmones gąsdina, ypač palyginus mokytojams tekusią vakciną su kitų gamintojų vakcinomis. Mokytojų nuomone, vakcina, kuria jie skiepijami, sukėlė žymiai daugiau nepageidaujamų reakcijų, nes ji pigesnė. Pasirinkimas juos skiepyti pigesne vakcina kelia mokytojams apmaudą. Pašnekovė sako šioje vietoje įžvelgianti efektyvios komunikacijos iš valdininkų ir sveikatos ekspertų trūkumą. „Visų pirma, pirmiesiems paskiepytiems pedagogams trūko informacijos, kaip palengvinti reakcijas į vakciną: kokius vaistus gerti, kad palengvėtų, ką daryti, jeigu žmogus vemia, karščiuoja“, – sakė A. Pečiulytė.

Kada grįš į mokyklas?

„AstraZeneca“ vakcina bei „Pfizer“ vakcina (pastarąja buvo skiepijami vyresnio amžiaus darbuotojai) paskiepyti visų rajono lopšelių-darželių ir daugelio mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų darbuotojai. Taip pat Kėdainių profesinio centro, Kėdainių specialiosios mokyklos, daugumos neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogai ir darbuotojai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki vasario 19 dienos jau pasiskiepijo 28 tūkst. šalies ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze. Iš viso prioritetinei švietimo įstaigų darbuotojų grupei priklauso apie 30 tūkst. žmonių, dalis jų jau yra persirgę COVID-19.

Planuojama, kad pradinukai galės grįžti į mokyklas tada, kai sergamumo rodiklis koronavirusu bus mažiau kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų dalis sieks mažiau kaip 10 proc.

Pradinukų ir kitų mokinių grįžimas į mokyklas būtų vykdomas tik užtikrinus šioje veikloje dalyvaujančių asmenų testavimą, kitus operacijų vadovo reikalavimus dėl saugumo. Mokytojų skiepijimas taip pat susijęs su siekiu grįžti prie įprastinio ugdymo.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.