Kasdien pusryčiauja kas antras Kėdainių rajono penktokas ir devintokas, bet tik kas trečias septintokas. Vaisius kasdien valgo kiek daugiau nei trečdalis, daržoves – dar mažiau mokinių, o druskos į jau paruoštą maistą nesideda tik kas trečias. Netinkamai besimaitinančių mokinių daugėja, rodo 2020 m. atliktas Kėdainių rajono mokinių gyvensenos tyrimas.

Apklausė rajono mokinius

Šias tendencijas atskleidė Kėdainių rajono mokinių gyvensenos tyrimas, atliktas vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika. Apklausą vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Iš Kėdainių miesto ir rajono mokinių buvo surinktos 782 anketos.

Tyrimo rezultatus pristačiusi Daiva Mickevičienė, biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kodėl vaikams ir paaugliams svarbu tinkamai maitintis. „Subalansuota ir tinkama mityba gerina mokinių fizinę, psichinę ir socialinę savijautą. Tuo tarpu nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms“, – pabrėžia pašnekovė.

Lyginant su 2016 m., sumažėjo mokinių, kurie valgo vaisius ir daržoves bent kartą per dieną.

Kas pasikeitė per ketverius metus?

Higienos instituto apibendrinti tyrimo rezultatai parodė, kad 2020 m. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien valgo pusryčius, dalis buvo 44 proc., kai prieš ketverius metus pusryčiaujančių vaikų buvo kiek daugiau nei pusė – 50,4 proc. Kas antras penktokas ir devintokas ir tik kas trečias septintokas pusryčiauja kasdien.

Lyginant su 2016 m., sumažėjo mokinių, kurie valgo vaisius ir daržoves bent kartą per dieną. Tyrimas atskleidė, kad vaisius bent kartą per dieną valgo apie 35 proc. rajono mokinių, tuo tarpu 2016 m. jų buvo  42,5 proc. Daržoves bent kartą per dieną valgančiųjų 2020 m. buvo 31,3 proc., o prieš ketverius metus – 37 proc.

Druskos į jau paruoštą maistą papildomai nededa daugiau nei trečdalis Kėdainių mokinių – 35,3 proc.

2020 m. tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad bent kartą per dieną saldumynus valgo dažniau penktokai, bent kartą per dieną gazuotus saldžiuosius gėrimus geria dažniau septintokai, o bent kartą per savaitę energinius gėrimus geria dažniausiai devintokai.

Jauni žmonės vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų ir druskos turinčius užkandžius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus.

Formuojasi nesveiki mitybos įpročiai

Specialistai jau ne pirmus metus skambina pavojaus varpais, atkreipdami dėmesį į tai, kaip mitybos įpročius veikia sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla, rinkos globalizacija ir įtaigi reklama. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni žmonės. „Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų ir druskos turinčius užkandžius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Minėtos aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. Netinkami mitybos įpročiai lemia spartų antsvorio plitimą“, – konstatuoja D. Mickevičienė.

Kaip tinkamai maitintis?

Jeigu imsitės keisti šeimos mitybos režimą, pirmiausia patariama atsižvelgti į amžių bei organizmo fiziologines savybes, suaugusiųjų darbo sąlygas. Pasak specialistės, suaugusiajam reikėtų valgyti 3–4 kartus per dieną, o paaugliui – apie 5–6 kartus per dieną.

Pusryčiai, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, turėtų sudaryti apie 25 proc. paros raciono kalorijų. Juos turėtų sudaryti baltymų (kiaušinis, sūris, jogurtas) ir angliavandenių (kruopos ir daržovės) turintys produktai ir šiltas gėrimas.

Pusryčiai, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, turėtų sudaryti apie 25 proc. paros raciono kalorijų. Juos turėtų sudaryti baltymų (kiaušinis, sūris, jogurtas) ir angliavandenių (kruopos ir daržovės) turintys produktai ir šiltas gėrimas.

Pusryčiai suteikia budrumo, padeda išvengti virškinamojo trakto ligų. „Pusryčiai lemia, ar likusią dienos dalį vaikas bus aktyvus bei darbingas ir jausis gerai. Nustatyta, kad vaikai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiau mokosi, gauna mažiau geležies ir yra linkę turėti antsvorį“, – teigė D. Mickevičienė.

Pašnekovės teigimu, taip pat svarbu, kad būtų laikomasi įvairumo principo, nes tik su įvairiais maisto produktais organizmas bus aprūpintas visomis reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis. Kiekvieną dieną rekomenduojama valgyti šiuos maisto produktus: daržoves, vaisius, uogas, grūdinius produktus (duonos gaminius, kruopų produktus), pieno produktus, augalinius aliejus, mėsą ir jos produktus. Ne kiekvieną dieną galima valgyti žuvį ir jos produktus, kiaušinius, grietinę, sūrį. Taip pat labai svarbu per dieną teisingai išdėstyti maisto produktus: pirmoje dienos pusėje valgyti produktus, turinčius daugiau baltymų, riebalų, antroje – daugiau daržovių, vaisių, pieno produktų.

Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:

• Valgykite įvairų maistą. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio. Todėl, valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.

• Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra daug mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių medžiagų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių sveikatą ir labai reikalingų vaiko augimui ir vystymuisi.

• Kelis kartus per dieną valgykite daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Rekomenduojama suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Valgant įvairias daržoves ir vaisius gaunama daug skaidulinių bei mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų.

• Kelis kartus per dieną valgykite duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (pvz., K, Ca, Mg) ir vitaminais (C, B6, folio rūgšties, karotenoidais).

• Kontroliuokite riebalų suvartojimą. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas, suvalgius riebaus maisto, atsiranda vėliau, negu suvalgius daug angliavandenių (krakmolo) turinčio maisto. Persivalgius didėja kūno svoris, ypač fiziškai neaktyviems vaikams. Tačiau vaikų mityboje būtinai turi būti ir riebalų, kurie turėtų sudaryti apie 25–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės.

• Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų rečiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų, saldainių. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie gali būti tik energijos šaltiniu. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos ertmės higiena yra bloga. Kuo dažniau vartojami maisto produktai ir gėrimai, kuriuose yra daug cukraus, kuo ilgiau jie būna burnos ertmėje, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras dantų ėduonis. Todėl patariama nevalgyti saldumynų ir saldainių tarp pagrindinių valgymų ir reguliariai valyti dantis.

• Valgykite nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4–5 gramų per dieną. Be to, maistą galima paskaninti įvairiais augaliniais prieskoniais.

• Gerkite pakankamai skysčių. Vanduo – gyvybiškai būtinas mitybos komponentas ir organizmui.  Skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2–2 litrus, žinoma, būtina atsižvelgti į vaiko amžių. Vaikams rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.

• Valgykite reguliariai. Ypač svarbu reguliariai valgyti vaikams.