Apie sveikatą ir sveikatai skirtus projektus

Kėdainių rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba (BST) surengė metinę konferenciją, skirtą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims, sveikatos projektų rengėjams ir vykdytojams.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su BST veikla, įgyvendintais projektais, sveikatos situacija Kėdainių rajone. Sveikatos programoms Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninei skiriama 810 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Sprendimai priimami kolegialiai

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė teigė, jog ši konferencija organizuojama daugelį metų, yra tradicinė, skirta aptarti įvykdytus projektus, siekiant suprasti, ką dar reikia padaryti mūsų savivaldybėje, kad gyventojams būtų arčiau teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos – t. y. fizinio aktyvumo skatinimo renginiai, sveikos ir sveikatai palankios mitybos praktiniai ir teoriniai užsiėmimai, psichologinės gerovės ir psichinės sveikatos stipinimo užsiėmimai bei renginiai.

„Sveikatos rodikliai nekinta labai greitai. Turi būti nuolatinis, tęstinis darbas. Labai džiaugiamės tomis bendruomenėmis, kurios pačios rašo, pačios organizuoja ir dalyvauja bei daug surenka dalyvių. Deja, apie visas taip pasakyti negalime.

Labai norėtųsi, kad visos bendruomenės dalyvautų, visos išmoktų rašyti projektus, visos pasinaudotų galimybe skirti daugiau dėmesio sveikatinimo veikloms“, – komentavo D. Avižiuvienė.

Pacientai dažniau atvyksta kviečiami

Pasidomėjus, ar dalyvauti prevencinėse programose, kurias vykdo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, pacientai atvyksta patys, ar vis dėlto gydytojams tenka juos pakviesti, direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Laima Juodeikienė sako, jog pacientai labiau eina tada, kai gydytojai kviečia.

,,Yra žmonių, kurie nori, patys rūpinasi savo sveikata, kurie neraginti atvyksta, bet yra dalis pacientų, kurie nori, kad juos kažkas pakviestų – dažniausiai atvyksta tada, kai juos pakviečia šeimos gydytojas.

Prevencinių programų vykdoma daug. Be tų, kurias finansuoja Valstybinės teritorinės ligonių kasos, vykdėme dar keturias programas, finansuojamas iš Visuomenės sveikatos rėmimo fondo. Jos iš tikrųjų labai reikalingos. Nes pasirūpinti savo sveikata yra labai svarbu profilaktiškai, kol dar nėra simptomų. Nustačius ligas ankstyvojoje stadijoje, jos yra gydomos žymiai lengviau.

Prevencinių programų metu pacientams būną nustatomi pakitimai, dėl kurių reikia pradėti gydymą. Svarbiausia yra ,,pagauti“ ligą, kol dar nepasireiškia simptomai. Gyventojams būtina rūpintis savo sveikata ir pasitikrinti pagal profilaktines programas, ypatingai kai jie yra kviečiami.

Pasitikrinti kai kurie kėdainiečiai galėjo ir darbo vietose – vykome į kolektyvus“, – teigė L. Juodeikienė.

Kokios buvo neatitiktys

Pranešimą „Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programa ir jos įgyvendinimas“ skaitė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja) Sandra Buinovskienė.

Ji pagarsino, kokios buvo pateiktos paraiškos projektams įgyvendinti, kokios buvo neatitiktys, dėl ko sumažėjo prašomas finansavimas arba kai kurios paraiškos buvo net ir atmestos.

Bendruomenės sveikatos Taryba susideda iš savivaldybės tarybos narių, administracijos, sveikatos įstaigų atstovų, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų. Tarybos tikslas – konkurso būdu finansuoti sveikatos projektus, kurių įgyvendinimas didintų Kėdainių rajono gyventojų sveikatos raštingumą ir aplinkos kokybę, padėtų suformuoti atsakingą visuomenės elgseną, mažintų gyventojų sergamumą, neįgalumą ir mirtingumą.

Šiais metais paskelbus konkursą, buvo gautos 35 paraiškos, iš jų finansavimas buvo skirtas 26 sveikatos projektams.

Sandra Buinovskienė pabrėžė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rengiant projektus.

,,Rengiant projektus reikėtų labiau pasigilinti į sveikatos poreikį, problemų sprendimą, suprasti bendruomenės sveikatos poreikį, pasidomėti, kas aktualu, kokie yra sveikatos, socialiniai veiksniai, kurie gali paveikti sveikatą ir kitus atitinkamus faktorius.

Projektas turėtų įtraukti tikslinę grupę, projekto dalyviai turėtų turėti galimybę išreikšti savo nuomonę ir poreikį“, – naudingais pastebėjimais projektų rengėjams dalinosi savivaldybės gydytoja.

Būtina siekti ilgalaikės naudos

Pasak S. Buinovskienės, vertinant projektus, žiūrėta, kad tai priemonė turėtų ilgalaikį poveikį.

Sveikatos stiprinimas įvertinamas pagal tai, kokiu mastu pasiekta vertingų rezultatų: kiek pasikeitė informacija apie sveikatą, gebėjimai, įpročiai ir elgesys.

Teisės aktai ir etika taip pat nepamiršti: būtina nepamiršti asmens teisių, duomenų apsaugos, taip pat atsižvelgti, nepamiršti ir pasidomėti, ar tikrai tie žmonės gali teikti tam tikras paslaugas, nes yra reikalavimai, lektoriaus patirčiai ir kompetencijai.

,,Labai tikimės, kad jūs įkvėpsite kitus dalyvauti, ypatingai bendruomenes, kad užkrėstumėte geru pavyzdžiu. Mūsų tikslas, kad kuo plačiau sklistų žinia apie sveikatą. Tvarumas irgi labai svarbus.

Sveikatos projektų rengimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp įvairių sričių specialistų ir visuomenės dalyvių“, – projektų naudingumą komentavo pranešėja.

Apie užkrečiamų ligų valdymą

Pranešimą ,,Užkrečiamųjų ligų valdymo galimybės Kėdainių rajone“ skaitė pranešėja Rima Gabrielaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo funkcijas.

Ji pažymėjo, kad netiesiogiai imunoprofilaktika prisideda ir prie sveikatos sektoriaus sistemos darbo lengvinimo. Jeigu turim mažą besikreipiančiųjų dėl sveikatos problemų skaičių, trumpėja laukimo eilės, mažėja darbuotojų, specialistų krūvis, taip pat mažėja finansinės išlaidos sergamumui ar neįgalumui ir pan.

R. Gabrielaitė teigė, jog būtina skiepytis tam, kad užtikrintume kolektyvinį imunitetą. Kai visuomenėje kolektyvinis imunitetas aukštas, todėl užkrečiamosiomis ligomis nėra kur plisti, tiesiog jos neturi sąlygų.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad nuo vaikų turėtų prasidėti sveika gyvensena, nuo vaikų turėtų prasidėti ir imunoprofilaktika.

,,Palyginus mūsų profilaktinį skiepijimo kalendorių su Europos šalimis, mes atrodome tikrai neprastai. Kai turime meningokokinę infekciją ir profilaktiką nuo jos, kai turime meningokokinę vakciną, turime ŽPV vakciną, kokliušo skiepą paaugliams, tai mes tikrai esame prie lyderių.

Būtina, kad kiekvienas bendruomenės narys suprastų, jog reikia skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų, o jau tas procesas užtikrinamas lengviausiai. Pasiskiepyti galima nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, difterijos ir stabligės, jūs tą galit padaryti.

Skaudžiausios nepaskiepijimų priežastys būna tos, kai tėvai atsisako skiepyti savo vaikus,“ – pastebėjo specialistė.

Opi problema – tuberkuliozės valdymas

Sulaukta klausimų apie tuberkuliozės valdymą Kėdainių rajone.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė patikino, kad priemonės, numatytos teisės aktuose, yra vykdomos, tačiau tuberkuliozė nuo mūsų nesitraukia. Ji papildė, kad savivaldybėje kažkada veikė labai gera programa, kai buvo finansuojami tuberkulino mėginiai, siekiant kuo anksčiau išaiškint ligą, padedama gydymo įstaigoms išaiškinti infekcijos šaltinį – tai viena iš pagrindinių priemonių.

,,Kažkada buvo vykdoma programa socialiai nedraustiems asmenims, kad jie galėtų nemokamai pasidaryti rentgenogramą. Jeigu šitos priemonės sugrįš, galėsime sakyti, kad turime greitesnį išaiškinimą, ankstyvesnį ligos gydymą ir automatiškai šaltinis nespės užkrėsti daug aplinkinių, mažės sergamumas tuberkulioze“, – pastebėjo specialistė.

Apie stebėsenos svarbą

Pranešimą ,,Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos ir su sveikata susijusių rodiklių analizė“

parengusi Agnė Ruzgutė, savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, teigė, jog situacijos išsiaiškinimas tiek šalies, tiek savivaldybės lygmeniu duoda pagrindus politiniams sprendimams.

,,Gyvensenos tyrimai yra neatsiejama visuomenės sveikatos stebėsenos dalis, kur populiacijos gyvenseną atspindintys rodikliai reikšmingai kaupiami informacinėmis sistemomis bei priemonėmis.

Iš viso yra analizuojami 57 gyventojų stebėsenos rodikliai, iš kurių 25 yra skirti suaugusiųjų gyvensenai analizuoti ir 32 – mokyklinio amžiaus vaikų. Tai yra bendra visuomenės sveikatos duomenų bazės dalis.

Visuomenės sveikatos biurai kas 4-erius metus kovo-gegužės mėnesiais atlieka gyvensenos tyrimus, nuo 2016 metų yra tiriama mokinių gyvensena, o nuo 2018 m. – suaugusiųjų“, – teigė A. Ruzgutė.

Nemokamos prevencinės programos – dovana bet kuriame amžiuje

Pranešimą ,,Profilaktinių programų, finansuotų iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos (VSRSP) įgyvendinimas“, skaitė VšĮ Kėdainių PSPC direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Laima Juodeikienė.

Ji pagarsino, kad Kėdainių PSPC įgyvendina keturias VSRSP finansuojamas programas. Vykdant šias programas, galima anksti diagnozuoti ligas ir taikyti efektyvius gydymo būdus. Nemokamos prevencinės programos – dovana bet kuriame amžiuje.

Pranešėja teigė, kad atliekant gimdos kaklelio tyrimus jaunesnio amžiaus moterims ir nepatenkančioms į nustatytas profilaktines SAM amžiaus grupes, galima anksčiau nustatyti rizikos faktorius, gimdos kaklelio pakitimus ir anksčiau pradėti gydymą, siekiant išvengti onkologinės ligos.

Nustačius jaunesnio amžiaus vyrams ir nepatenkantiems į nustatytas profilaktines SAM amžiaus grupes prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje pakitimus, galima anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį, apsaugoti nuo sudėtingesnių jos formų.

Organizuojant akcijas, atliekant rizikos faktorių nustatymo tyrimus greitaisiais testais vyresnio amžiaus (virš 60 m.) Kėdainių rajono gyventojams, nepatenkantiems į nustatytas profilaktines amžiaus grupes, galima įvertinti ir atrinkti senjorus, kuriems reikalingi išsamesni tyrimai ir gydytojo konsultacija, tokiu būdu ilgiau išsaugoti sveikatą ir savarankiškumą.

Teikiant individualias konsultacijas senjorams ir organizuojant grupinius traumų prevencinius renginius, dalyviai padidina sveikos gyvensenos kompetencijas, lavina psichomotorinius gebėjimus, sustiprina fizinio aktyvumo įpročius ir išmoksta suteikti pirmąją pagalbą ekstremalioje situacijoje, kas tiesiogiai įtakoja traumų, nukritimų ir sužalojimų prevenciją vyresniame amžiuje.

Prevencija prieš onkoligines ligas

VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė pažymėjo, kad Kėdainių ligoninė tebevykdo tris programas, jos taip pat nukreiptos į prevenciją prieš onkologines ligas, kurios yra vienos grėsmingiausių, sergamumas jomis ir mirtingumas yra pakankamai aukštas. Yra įtraukiamos tos žmonių grupės, kurių patikra nefinansuojama iš valstybės lėšų – tai yra rajono savivaldybės programa.

Kėdainių ligoninėje vykdytos šios profilaktinės programos: vyresnio amžiaus moterų profilaktinė onkologinių ligų patikra (krūties vėžio) Kėdainių rajono savivaldybės gyventojoms; jaunų vyrų profilaktinė onkologinių ligų patikra (sėklidžių vėžio) Kėdainių rajono savivaldybės gyventojams; jaunų asmenų (moterų) profilaktinės onkologinių ligų patikros (krūties vėžio) Kėdainių rajono savivaldybės gyventojoms. Visi talonai užimti, registracija sustabdyta.

Ligoninės direktorė pastebėjo, kad buvo pasitelkti socialiniai tinklai, didieji darbdaviai, išsiųsta informacija seniūnijų darbuotojams, bendruomenėms – tai ir paskatino kėdainiečius aktyviai sudalyvauti prevencinėse programose ir rezultatai yra tikrai neblogi.

,,Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga, mirštamumas pakankamai didelis, todėl šią ligą reikia nustatyti labai ankstyvoje stadijoje.

Sėklidžių vėžys nėra labai paplitusi liga, bet turi tendenciją rezultatams blogėti. Vyrų dalyvavimas programoje labai pasyvus. Vyrai nemėgsta apskritai skųstis. Vyrai linkę į gydytoją kreiptis tada, kada jaučia nepatogumą, skausmą, diskomfortą ir šie simptomai turi būti pakankamai aukšto lygio. Kėdainių ligoninės gydytojas specialistas patvirtino, jog vykdant programą nustatyti dviejų jaunų vyrų atvejai: vienam 18, kitam 30 metų. Abu pajuto simptomus ir abiejų nustatyta diagnozė yra skaudi,“ – teigė ligoninės vadovė.

Nenori sužinoti blogų naujienų

,,Mūsų nuomone, šią programą reikia tęsti, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių dalyvavo. Skirti pinigai nėra dideli – iki 4 tūkst. eurų. Svarbu, kad tikrintų gydytojas specialistas, jei būtina, paimtų biopsiją.

Manau, kad su šia programa reikia eiti į mokyklas ir tiesiog kalbėti apie tai, kad sveikatą turi saugoti ir berniukai, nes su mergaitėmis yra dirbama nuo mažens. Jos įtraukiamos į tą sistemą labai greitai, o su jaunaisiais mūsų gyventojais vyriškiais yra problemų.

Kitaip į savo sveikatą žiūri jaunos moterys. Jau spalio pabaigoje visi talonai krūties vėžio patikrai buvo užimti ir ši programa jau baigta. Paklausa didžiulė ir sudarytos eilės tiek, kiek galime priimti.

Džiaugiuosi, kad tarp jaunų žmonių pakitimų nebuvo, bet tarp vyresnio amžiaus pacienčių yra didelis procentas.

Atsakymai, kodėl žmonės nesikreipia į gydytojus, neramina. Jie atsako: ,,Nenoriu sužinoti blogų naujienų,“ – pastebi ligoninės direktorė A. Šakickienė ir kelia klausimą, ką reikia padaryti, kad žmogui atsirastų drąsos kovoti, nes bloga naujiena, dar nereiškia pabaigos.

Ašarėnos tvenkinys – švariausias

Danguolė Avižiuvienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė savo pranešimu ,,Visuomenės sveikatos biuro įgyvendinti projektai, finansuoti iš visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų“, pristatė biuro vykdytus projektus.

Ji pagarsino Kėdainių rajono maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus. Įdomu tai, kad vienintelė maudymosi vieta Kėdainių rajone – Ašarėnos tvenkinys Pelėdnagiuose – yra įtraukta į Lietuvos monitoringo programą ir šios maudyklos visi tyrimo rezultatai patenka į Europos Sąjungos stebėsenos duomenis.

Ašarėnos tvenkinys pažymėtas trijų žvaigždučių ženklu – tai yra ES direktyvos ženklinimas visose maudymosi vietose.

Kitos rajono seniūnijos taip pat pageidavo sužinoti, koks maudymviečių vanduo jų teritorijose.

Šiais metais, kaip pastebėjo pranešėja, kaip niekada buvo geri visi vandens kokybės tyrimai – jie atitiko higienos normos reikalavimams.

Vaikai nuėjo 1,5 ml. žingsnių

D. Avižiuvienė pasakojo apie vaikų dieninę stovyklą ,,10 000 žingsnių“ – tai viena iš iniciatyvų, kad vaikai daugiau judėtų. Užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas. Paskaičiuota, kad stovyklos gyvavimo metu buvo nužingsniuota 1,5 mln. žingsnių. Vaikai, atvykę stovyklauti, būdavo be mobiliųjų telefonų, be kompiuterių, visą dieną buvo užimti veiklose, jie turėjo gerą pažintinę ir edukacinę programą. Pastebima, kad vaikų fizinė sveikata nėra pakankama – todėl būtent tokių stovyklų labai reikia.

Sveikatą stiprinančio Kauno regiono iniciatyva yra, kad kiekvienoje savivaldybėje kartą per metus būtų organizuojamas žygis vaizdingų istorinių, kultūrinių maršrutu, būtų praeinama ne mažiau18-20 km. Tokie žygiai sėkmingai vyksta ir Kėdainiuose.

Projekto idėja ir pavadinimas – jaunimo

Pranešimą „Projekto „Aš negaruoju!“ sėkmės ir iššūkiai“, skaičiusi Jūratė Vaitonienė, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja pastebėjo, kad projekto idėją iškėlė jaunimas ir pavadinimą sugalvojo taip pat jaunimo grupė.

Šiame projekte į ,,garinimą“ pats jaunimas kvietė pažvelgti platesne prasme, kaip į psichikos sveikatos stiprinimą, kaip į streso kontrolę ar kitą veiklą, kuri padeda nusiraminti, išlikti aktyviems netgi sudėtingose situacijose.

Pokyčiai atsispindi apklausoje

J. Vaitonienė pagarsino, kad pokyčiui įvertinti, buvo atliekama projekte dalyvavusiųjų apklausa. Iš viso dalyvavo apie 50 dalyvių. Paaiškėjo, kad 12 proc. jaunimo išaugo saugumo jausmas, 14 proc. – sustiprėjo laimės pojūtis,10 proc. – sumažėjo besijaučiančių ne savo vietoje, daugiau kaip 12 proc. – ieško ir randa pagalbą ar net suprato, kaip atpažinti tuos simptomus, kada iš tikrųjų reikia tos pagalbos, nes daugelis nepastebi jų, kol pasiekiama riba, 12 proc. – sumažėjo manančių, kad iš viso neverta kreiptis pagalbos.

,,Aš manau, kad šie rodikliai labai svarbūs tiems jaunuoliams, kurie dalyvavo projekte ir buvo pastebėti. Iš jaunimo atsakymų paaiškėjo, kad labai svarbu patį jaunimą įtraukti į prevencinių priemonių inicijavimą, organizavimą, kūrimą, dalyvavimą ir vedimą, kad jiems tai nebūtų nuleista ,,iš viršaus“, nes jie patys viską sugeba sugalvoti ir padaryti, tereikia juos paskatinti,“ – teigė pranešėja.

Pristatė sporto projektą neįgaliesiems

Pranešimą „Projekto „Sportas mus išlaisvina“ sėkmės ir iššūkiai“ pristačiusi Alma Margevičienė, Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkė papasakojo apie veiklas, kurios buvo vykdytos iš projektinių lėšų.

A. Margevičienė teigė, kad paraplegikams priklauso asmenys, turintys judėjimo negalią, dauguma jų juda neįgaliojo vežimėlyje. Pirmą kartą buvo organizuota aktyvaus sporto užsiėmimai neįgaliesiems, kartu su šeimos nariais. Šiai grupei buvo surengti 4 užsiėmimai. Pirmas buvo lauko bočia – tai visiems prieinamas, įdomus, azartiškas komandinis žaidimas, neįgaliųjų tarpe jis yra labai populiarus. Kėdainiškiai dalyvauja Lietuvos bočios čempionatuose ir parsiveža prizines vietas, šiais metais – iškovota antra vieta.

Vyko šaškių varžybos, kurios buvo skirstomos į kategorijas – moterų, vyrų ir vaikų. Buvo surengtas ėjimas su šiaurietiško ėjimo lazdomis maršrutu Liepų alėja. Prieš kiekvieną užsiėmimą vykdavo mankštos, kurias vedė kineziterapeutė.

Asociacijos nariams buvo surengtos Kukurūzų futbolo varžybos. Tai lauko komandinis žaidimas, kuriam reikalingas rankos taiklumas ir jėga. Kiekvieno renginio trukmė – apie 4 val. Iš viso renginiuose dalyvavo 137 asmenys, 47-iais daugiau negu buvo numatyta projekte.

Rugsėjo Kėdainiuose įvyko kasmetinė paraplegikų spartakiada. Dalyviai varžėsi įvairiose rungtyse – vyko sprinto varžybos, figūrinis važiavimas, šaudymas į taikinį iš orinių šautuvų, smiginio. Dvi pirmąsias vietas užėmė Kėdainių komanda, o trečiąją – Kauno komanda. Asmeninėse varžybose daugiausiai medalių laimėjo kėdainiečiai.