Ant netvirto ledo žvejoję vyrai prarado gyvybes: tokių nelaimių būna kasmet

Vakar per šalį nuvilnijo žinia, kad Šilutės rajone nuskendo trys žvejai. Vyrai lipo ant dar netvirto ledo, šis įlūžo ir pražudė neatsargiai besielgusius 54-erių, 45-erių ir 60-ies metų žvejus. Ši nelaimė tik dar kartą primena, kad vandens telkinius užklojęs ledas nėra saugus, ypač dabar, kai yra atlydys. Specialistai įspėja tiek žvejus, tiek ir smalsius vaikus nelipti ant ledo ir nerizikuoti savo gyvybėmis.

Lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo nėra saugu. Būtina žinoti, kad vanduo daug lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, įkritę medžių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.

„Tvirtas ledas visada mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas yra netvirtas. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas. Pajutus, jog ledas linksta ar pradėjo traškėti, kad neįlūžtumėte, turite padidinti atramos į jį plotą, t. y. atsiremti į ledą rankomis ir gulint šliaužti į krantą“, – teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Ką daryti, jei įlūžote?

Svarbiausia – nepanikuokite, stenkitės išsilaikyti vandens paviršiuje. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją. Įlūžę ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo plačiai išskėtę rankas, jei turite, panaudokite ledo smaigus. Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.

Jei įlūžo kitas žmogus?

Veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.

„Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad pagalba jau atvyksta, taip truputį nuraminsite nelaimėlį, suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.

Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Garsiai bendraudamas atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį.

Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti ranką skęstančiajam negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats.

Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.

Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės“, – naudingais patarimais dalijasi gelbėjimo darbus vykdantys specialistai.

Žvejai privalo turėti smaigus

Poledinės žūklės mėgėjus tikrinantys aplinkosaugininkai sako, kad net patyrę žvejai kartais nepaiso reikalavimų turėti su savimi smaigus arba laiko juos ne prie savęs, kaip yra reikalaujama, o yra įdėję smaigus į žvejybos dėžę ar palikę juos automobilyje. Tokiu atveju iš smaigų jokios naudos.

Lanksčia jungtimi sujungti smaigai, kurie žvejojantiems ant ledo yra privalomi nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turi būti laikomi lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, pasikabinus ant kaklo, kad netikėtai įlūžus, juos būtų galima išsyk panaudoti ir taip išsigelbėti.

Taip pat reikėtų vilkėti ryškiaspalvę gelbėjimosi liemenę, kad būtų lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje, o aplinkiniams būtų lengviau pastebėti įlūžusį asmenį.

„Kėdainių mugės“, AAD ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Asociatyvi nuotr.