Kėdainių Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) proveržis – jau visai arti. Apie ketinimus čia įsikurti ir investuoti 20 mln. eurų į dujų skaidymo gamyklos statybą pareiškė visoje Europoje gerai žinoma bendrovė „AGA“. Šios įmonės, priklausančios milijardinę apyvartą generuojančiai tarptautinei korporacijai  atėjimas duos papildomos naudos ieškant kitų investuotojų, taip pat kuriant savotišką pramoninį klasterį.

Investuotojai rinkosi tarp Kauno ir Kėdainių

Pramoniniame Kėdainių rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils dar viena gamykla. Čia kuriasi ir 20 mln. eurų į naujos gamyklos statybą investuoja pramoninių ir medicininių dujų bendrovė „AGA“.

Kaip pavyko prisivilioti reiklumu garsėjančius vokiečių verslininkus ir įtikinti juos naują „AGA“ gamyklą statyti ne Kauno pakraštyje, o Kėdainiuose? Kas lėmė šį, tarptautiniame lygmenyje dirbančių korporacijos vadybininkų apsisprendimą?

Kėdainių Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Artūras Klangauskas pasakojo, kad derybos su bendrovės „AGA“ vadovais buvo ilgas ir sudėtingas procesas. A. Klangausko teigimu, tai, kad investuotojus pavyko įtikinti už 20 mln. eurų gamyklą statyti Kėdainiuose, ženkliai prisidėjo ir vietos savivaldybės vadovai.

„Renkantis vietą gamyklos statybai iš visos Lietuvos, galiausiai buvo pasirinktos dvi vietovės – Kaunas ir Kėdainiai. Tad pagrindinė konkurencinė kova vyko su Kauno LEZ, o viskas priklausė nuo to, kas pasiūlys geresnes sąlygas“, – sakė uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“ direktorius A. Klangauskas.

Prisidėjo ir savivaldybės vadovai

Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas Artūras Klangauskas minėjo, kad naujo investuotojo, pasaulinei korporacijai priklausančios Vokietijos įmonės atėjimas neabejotinai didina Kėdainių investicinį patrauklumą.

Verslininkas patikslino, kad investuotojai žvelgė bei situaciją vertino itin plačiai. Dėmesys buvo kreipiamas ne tik į ekonomines sąlygas, bet ir į detaliuosius planus, į tai, ką pati vietovė, esama pramonė gali duoti gamyklai. Galų gale, kaip pati gamykla įtakos aplinką.

„Todėl norėčiau padėkoti Kėdainių rajono savivaldybei ir asmeniškai merui, kurie tikrai įdėjo pastangų tam, kad į visus investuotojų klausimus būtų atsakyta ne tik žodžiu, bet ir raštu. O tai buvo labai svarbu, nes nusiųsta žinia, kad savivaldybė yra pasirengusi priimti tokias investicijas“, – prisiminė Kėdainių LEZ valdymo bedrovės vadovas A. Klangauskas.

Investuoti Lietuvoje ir už 20 mln. eurų statyti deguonies bei azoto gamykla nusprendusius verslininkus domino patys įvairiausi techninio pobūdžio klausimai. Tad norėdami aiškumu, jie konsultavosi ne tik su LEZ  operatoriumi, bet ir su savivaldybe.

Užsienio investuotojams gerą įspūdį paliko rajono savivaldybės vadovų gebėjimas į konkrečius klausimus operatyviai atsakyti raštu. Tai suteikė galimybę toliau tęsti derybas su LEZ operatoriumi dėl gamyklos statybos.

„Pokalbiai žodžiu ir pažadai yra niekas. Tačiau kai rajono savivalda gali greitai atsakyti raštu, ką padaryti žinant biurokratinę tvarką gana sudėtinga, tas investuojančiai įmonei padarė iš tiesų gerą įspūdį. Kėdainiuose lankėsi jų atstovas, išsamiai vertino situaciją, domėjosi, kaip sekasi kitiems mūsų investuotojams, konkrečiai – skystųjų trąšų gamyklai „Ikar“, – sakė A. Klangauskas.

Sprendimą statyti gamyklą lėmė investicijos Kaune

Intensyvus bendravimas su investuotojais, kas savaitę raštu teikiant įvairius duomenis, atsakant į iškilusius klausimus truko pusę metų.

Todėl norėčiau padėkoti Kėdainių rajono savivaldybei ir asmeniškai merui, kurie tikrai įdėjo pastangų tam, kad į visus investuotojų klausimus būtų atsakyta ne tik žodžiu, bet ir raštu. O tai buvo labai svarbu, nes nusiųsta žinia, kad savivaldybė yra pasirengusi priimti tokias investicijas.

Kėdainių Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Artūras Klangauskas.

Rekordinę 20 mln. eurų siekiančią vokiečių investiciją Kėdainiuose A. Klangauskas tiesiogiai sieja su Kauno LEZ įvykusiu proveržiu, kai čia kurtis nusprendė dvi pasaulinio garso Vokietijos kompanijos „Hella“ ir „Continental“. Pasak verslininko, pildosi prognozės, kad Kėdainių LEZ netolimoje ateityje galėtų tapti Kauno LEZ satelitu, o iš to rajonas gautų nemažai teigiamų pasekmių.

„Panaši bendrovės „AGA“ gamykla stovi Latvijoje, o Kaune įsikūrus Vokietijos bendrovėms, tarp kurių esama jų klientų, atsirado poreikis būti arčiau savo klientų. Tad pirminis sprendimas buvo kurtis Lietuvoje. O vėliau svarstytos tokios alternatyvos kaip Šiauliai, Marijampolė, kol galiausiai pasirinktas pats geografinis šalies centras – Kaunas arba Kėdainiai, ir pradėtos vertinti galimybės. Vertinta ar tokį projektą galima įgyvendinti, ar tai leidžia techninės galimybės ir aplinka“, – akcentavo A. Klangauskas.

Kuo pasirodė patrauklus Kėdainių regionas, kaip kovoje dėl 20 mln. eurų investicijos, LEZ valdytojams pavyko nukonkuruoti Kauną?

„Vertinant komercines sąlygas mes esame pranašesni už Kauną, bet viską lėmė geografinė padėtis. Tai – Lietuvos vidurys, geras susisiekimas, o visa šios gamyklos produkcija keliaus į visą šalį. Manau, kad visos inžinerinės pramonės įmonės, kurios naudoja azotą, šias dujas gaus iš Kėdainiuose iškilsiančios gamyklos“, – sakė A. Klangauskas.

Garsios bendrovės įsikūrimas pritrauks ir kitus investuotojus

Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas minėjo, kad naujo investuotojo, pasaulinei korporacijai priklausančios Vokietijos įmonės atėjimas neabejotinai didina investicinį patrauklumą.

Vien faktas, kad būtent Vokietijos kompanija investuoja Kėdainiuose didina Laisvosios ekonominės zonos patrauklumą bei vokiečių domėjimąsi pačia Lietuva.

„Kalbėdami su potencialiais investuotojais mes jau dabar išnaudojame šią opciją – akcentuojame, kad šalia gali įsikurti gamyklos, savo procesuose naudojančios deguonies bei azoto dujas, kurios bus čia pat, vietoje gaminamos“, – sakė A. Klangauskas.

Verslininkas minėjo pavyzdį Lenkijoje, kai šalia „AGA“ dujų gamyklos įsikūrus nemažus dujų kiekius sunaudojančiam perdirbimo kompleksui, viena įmonė su kita buvo sujungta dujų tiekimo vamzdynais.

„Atsiranda galimybė kitas įmones papildomai pritraukti turint tam tikrą infrastruktūrą. Ne vien tai, ką turi ir kiti – elektros, dujų linijas. Jeigu ateitų pramonė, kuriai reikėtų didelio techninių dujų, deguonies ir azoto kiekių, neabejoju, kad tarp kitų regionų turėtume akivaizdų pranašumą“, – akcentavo A. Klangauskas.

Kita vertus, vien tai, jog Kėdainiuose įsikuria visame pasaulyje veikiančios, milijardinę apyvartą generuojančios korporacijos įmonė, šiam regionui suteikia tam tikro solidumo.

„Vien faktas, kad būtent Vokietijos kompanija investuoja Kėdainiuose didina Laisvosios ekonominės zonos patrauklumą bei vokiečių domėjimąsi pačia Lietuva. Vis sulaukiame užklausų iš Vokietijos įmonių, ko anksčiau tikrai nebuvo“, – sakė A. Klangauskas užsiminęs, kad tam įtakos turi ir kitų dviejų žinomų bendrovių „Hella“ ir „Continental“ investicijos šalia esančiame Kaune.

Produkciją tieks visam Baltijos regionui

Ši bendrovės „AGA“ investicija į Kėdainių LEZ – didžiausia per visą veiklos laikotarpį. Skelbiama, jog 20 mln. eurų investicija į azoto bei deguonies gamyklą Kėdainiuose – tai strateginis bendrovės žingsnis, siekiant aktyviai plėsti veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione. Pasak įmonės vadovų, tokį sprendimą lėmė auganti vartotojų paklausa.

„Norime žengti koja kojon su dinamiškai besiplėtojančia Baltijos šalių pramoninių dujų rinka bei didėjančiomis mūsų klientų, kurie veikia pačiuose įvairiausiuose sektoriuose, nuo lazerinio pjovimo iki elektronikos ir maisto gamybos, investicijomis“, – pranešime spaudai cituojamas Baltijos regiono verslo plėtros vadovas Dalius Klyvis.

Tai jau antroji „AGA“ oro skaidymo gamykla Baltijos šalyse. Išskirtinai aukšto automatizacijos lygio ir naujausius saugumo standartus atitinkančią gamyklą statys „Linde Engineering“, o tai, kad gamyklos vieta numatyta arčiau klientų, ne tik sumažins transportavimo atstumus ir laiką, bet ir žalą aplinkai.

Motininės įmonės pardavimai – virš 17 milijardo eurų

„Naujoji investicija – mūsų strategijos dalis. Tikime, kad ji padės mums tapti įvairiapusiais pramoninių dujų rinkos lyderiais. Jau daug metų padedame savo klientams gerinti darbo našumą, saugą ir kokybę bei ieškome naujų dujų panaudojimo sričių. „The Linde Group“ ir „AGA“ tiki tvaria Baltijos šalių plėtra, tai ir lėmė šį investicinį sprendimą. Manau, tai puiki žinia visam Baltijos šalių verslo sektoriui“, – teigia Baltijos regiono pardavimo ir rinkodaros vadovė Johanna Ylikoski.

Korporacija „The Linde Group“ pasaulyje lyderiaujanti dujų gamybos ir inžinerinių sprendimų kompanija. Jai priklausančiose įmonėse dirba 63 tūkst. 500 darbuotojų, veikla vyksta daugiau nei 100 pasaulio valstybių.

2014 finansiniais metais korporacijos „The Linde Group“ pardavimai siekė 17,047 milijardo eurų.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.