Ugdymas Norvegijoje – kėdainietės pedagogės žvilgsniu

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vyresnioji technologijų mokytoja Lina Pravackienė mano, kad ruošiantis įtraukiajam ugdymui Lietuvos mokyklose galima būtų sekti Norvegijos švietimo sistemos sukurta gerove – mažinti mokinių skaičių klasėse, įrengti papildomas klases darbui su įvairių poreikių mokiniais, aprūpinti technologijų ir dailės kabinetus pagrindinėmis  priemonėmis, medžiagomis, įrankiais, maisto produktais.

Kėdainietė penkias dienas viešėjo Norvegijos Namsuso savivaldybėje – dalyvavo technologijų mokytojų stažuotėje.

Su kolegomis iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės mokyklų ji apsilankė ir gerosios patirties sėmėsi keturiose  ugdymo įstaigose – tai Namdalseid skole (1-10 kl.) – gimnazijoje su profesinio ugdymo pakraipa, Namsos Olav Dunn videregående skole (16- 19 m.) – vidurinėje mokykloje, Høknes Ungdomsskole (1-7 kl.) – pradinio ir vidurinio ugdymo mokykloje  – Otterøy skole (1-10 kl.).

Technologijų mokytojai iš Lietuvos susitiko su Namsos švietimo skyriaus vedėju Knut Storeide, susipažino su  savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų ir Norvegijos švietimo sistema.

Aiški gerovės sistema

Norvegijoje yra šios švietimo pakopos: ankstyvasis ugdymas (0-6 m.), pradinė mokykla (6-13 m.), pagrindinė mokykla (13-16 m.), gimnazija su profesiniu ugdymu (16-19 m.), aukštasis mokslas (nuo 19 m.)

Pasak L. Pravackienės, švietimo skyrius vedėjas akcentavo, kad Norvegijoje švietimo sistema siekia išlaikyti aukštą užimtumo lygį ir produktyvią, novatorišką darbo jėgą. Ji svarbi demokratinei kultūrai kurti ir tobulinti. 

Mokymo įstaigose tvarka yra griežtai reglamentuota valstybiniais švietimo įstatymais ir įstaigos bendruomenės susitarimais. Visa bendruomenė šias tvarkas žino  ir jų laikosi.

Norvegijoje yra aiški  gerovės sistema, pagrįsta visuotinėmis teisėmis. Savivaldybės yra atsakingos už pagrindines paslaugas kuriant bendruomenės gerovę, todėl jos turi didelę autonomiją skirstant išteklius tarp sektorių ir teikiant paslaugas.

Moksleiviai aprūpinami priemonėmis

Mokyklose mokiniai aprūpinami visomis ugdymui reikalingomis priemonėmis, taip pat ir kompiuteriais, nes kompiuterinė įranga yra priemonė, padedanti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Nuo 2 klasės visi mokiniai aprūpinami planšetėmis, o nuo 8 iki 10 klasės – nešiojamais kompiuteriais.

Įtraukumas yra pagrindinis Norvegijos švietimo politikos principas ir tikslas, užtikrinantis mokinių teisę į specialiąją pagalbą.  Mokyklose platus pasirinkimas specialiojo lavinimo priemonių (ausinės, audio įranga klausos sutrikimus turintiems, instrumentai ir pan.).

Technologijų pamokoms (mitybos kursui ugdyti) mokyklos pačios pasirūpina maisto produktais.  Dailės ir tekstilės/konstrukcinių medžiagų pamokoms organizuoti yra superkamos priemonės, įrankiai, medžiagos. Fizinio ugdymo pamokoms – taip pat  labai platus ugdymo priemonių pasirinkimas (viskas pritaikyta prie realių mokymo įstaigos, ypač lauko sąlygų).

Mitybos pamokos ir tvarumas

Mitybos pamokos kaip atskiras dalykas vienose mokyklose pradedamas nuo 6 klasės, kitose – nuo 9 klasės. Šioms programoms skiriamos 3 valandos per savaitę tą pačią dieną. Mokiniai pagal nustatytą tvarką pasikeisdami gamina maistą ir jį parduoda kitiems mokiniams, o už gautus pinigus perka produktus patiekalų gaminimui kitą savaitę. Taip skatinamas verslumas, bendrystė, maisto gaminimo ir panaudojimo įgūdžiai.

Pastebėjome, kad aplankytose mokyklose yra puikiai įrengti maisto gaminimo kabinetai. Be abejo, ir Lietuvoje nemažai mokyklų gali pasidžiaugti gerai įrengtais technologijų kabinetais.

Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas tvarumui. Turėdami įvairias naujas medžiagas, mokiniai nevengia gaminti darbelius iš antrinių žaliavų. Žavėjomės mokyklose įrengtais  sandėliukais šalia maisto gaminimo, tekstilės, konstrukcinių medžiagų patalpų su įvairiomis medžiagomis, maisto produktais.

Tyrinėjimu grįstas mokymas

Informacinių technologijų mokymas integruotas į bendrąjį ugdymą. Biologija, chemija, fizika yra mokomos integruotai kaip gamtos mokslų dalykas, muzika, dailė, šokis – menų, etika ir tikyba integruota į dalykus. Aktyviai organizuojamas tyrinėjimu grįstas mokymas, atlieka nemažai integruotų projektų, ilgalaikių užduočių.

Norvegijos mokyklose mokinių skaičius nėra didelis (pradinėse/vidurinėse mokyklose – 150/200/ 360 mokinių). Klasėse mokosi maždaug 21 mokinys.

Mokyklose popamokinis ugdymas neorganizuojamas, tačiau visos savivaldybės turi kultūros mokyklas (muzikos, šokio, teatro, menų kursai ir mokymai). Tėvai turi mokėti mokestį, kurį nustato savivaldybė už dalyvavimą popamokinėje dienos priežiūros įstaigoje ir kultūros mokyklos veikloje.

Norvegijoje privačių mokyklų nėra daug, jos yra nemokamos.

Vietoj pažymių – mokytojo komentaras

Pradinio ugdymo mokinių mokymaisi pažymiais nevertinamas, tačiau mokytojas dažnai rašo komentarus.

Didelis dėmesys visose ugdymo pakopose yra skiriamas socialiniam emociniam ugdymui,  ryšiams su kitomis institucijomis.

Mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra savivaldybių atsakomybėje ir dažnai remiamas valstybės finansavimu.

Mokykloje – ir slidinėjimo įrenginiai

„Didelį įspūdį paliko Namdalseid skole, kurioje yra gražus ir funkcionalus mokyklos pastatas,  sujungtas su nauja sale,  puikiai įrengtos mokyklos erdvės, lauko teritorija, kuriose patogu organizuoti mokinių fizinį aktyvumą,  žaidimus, – įspūdžiais dalijasi Kėdainių „Aušros“ progimnazijos technologijų mokytoja. – Mokykla sujungta su dirbtinės ir tartano dangos sporto aikštynu, yra šuolių ir slidinėjimo įrenginių.  Iš šios mokymo įstaigos matosi įspūdingi gamtos vaizdai, kurie įkvepia pasivaikščiojimams, gamtoje galima organizuoti įvairių mokymosi formų ir būdų ugdymąsi”.

Mokykloje dirba 29 darbuotojai, mokosi 153 mokiniai (1-10 kl.), veikia popamokinio ugdymo centras. Joje  stengiamasi kurti įtraukiąją, motyvuojančią, pozityvią ir gerą darbo aplinką ir  suaugusiems“.

Anot L. Pravackienės, pabuvojusi stažuotėje ji suprato, kad daugeliu technologijų ugdymo sričių turi pakankamas kompetencijas. O įgyta patirtimi stengsis pasidalinti su kolegomis ir naujas žinias pritaikys tobulindama technologinio ugdymo sritis.

„Manau, kad, ruošiantis įtraukiajam ugdymui Lietuvos mokyklose, galima būtų sekti Norvegijos švietimo sistemos sukurta gerove – mažinti mokinių skaičių klasėse, įrengti papildomas klases darbui su įvairių poreikių mokiniais, aprūpinti technologijų ir dailės kabinetus pagrindinėmis  priemonėmis, medžiagomis, įrankiais, maisto produktais“, – po viešnagės Norvegijos švietimo įstaigose sako kėdainietė.

Technologijų mokytojų stažuotė – ruošiantis ugdymo turinio atnaujinimui

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, organizavo 5 dienų stažuotę bendrojo ugdymo mokyklų technologijų mokytojams Namsos mieste, Norvegijoje.

10 technologijų mokytojų iš skirtingų miestų (Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Kėdainių, Alytaus ir Tauragės), laimėję atranką, kuri buvo vykdoma pagal stažuočių užsienyje dalyvių atrankos kriterijus, kovo 21–25 dienomis dalyvavo trumpalaikėje stažuotėje minėtame mieste.

Stažuotės tikslas – susipažinti su gerąja Norvegijos pedagogine patirtimi ir įtraukiojo ugdymo organizavimu, tobulintis bendrąsias ir dalykines kompetencijas.