Šimto metų reikia, kad ąžuolas užaugtų

Lina Gustaitė

Įkyrus šeštadienio lietus neišbaidė miško sodintojų, susirinkusių į Nacionalinį miškasodį Josvainių girininkijoje. Talkos metu beveik 2 hektarų plote pasodinta 7 600 ąžuoliukų.

Vieta patiko medžiams

Josvainių girininkijos 57-ame kvartale 1,9 ha plotas miškasodžiui buvo pasirinktas todėl, kad anksčiau čia buvo laisva, apleista, apaugusi krūmais valstybinė žemė. Prieš porą metų teritorija perduota Valstybinei miškų urėdijai, kuri šį plotą sutvarkė ir paruošė želdinimui.

„2003 metais 5,8 hektaro plote šalia šios vietos jau buvo pasodintos eglės ir ąžuolai. Jie gerai auga, o tai reiškia, kad čia medžiams patinka, todėl sodinimo darbus tęsiame toliau. Tikimės, kad ateityje čia sužaliuos gražus ąžuolynas“, – sakė Giedrius Skučas, Radviliškio regioninio padalinio Miško auginimo specialistas.

Nuolat prižiūri

Anot miškininko, geriausiai prigyja medeliai sodinami pavasarį ir dar gausiai palaistomi, kaip nutiko ir per šį miškasodį. Kadangi gležnučius ąžuoliukus mėgsta miško žvėrys, jaunuolynas aptveriamas tvora.

„Pasodinimas – tik pirmas darbas, po to reikia vykdyti priežiūrą, kad jaunų medelių nestelbtų krūmai, kitos medžių rūšys, kad jie sėkmingai augtų, vėliau atliekami ugdymo kirtimai. Kol miškas susiformuoja, jis nuolat prižiūrimas. Šimtas metų praeina, kol ąžuolas užauga“, – kalbėjo G. Skučas.

Šiemet Kėdainių rajone miškasodis vyko tik Josvainių girininkijoje. Ąžuoliukai buvo atgabenti iš Radviliškio medelyno.

Paskutinį kartą mūsų krašte miško sodinimo talka surengta prieš pora metų. Tuomet medeliai buvo sodinami prie Tiskūnų.

Maitintojas ir slėptuvė

Nors Kėdainių rajone dalyvauti miškasodyje buvo užsiregistravęs 21 žmogus, tačiau talkos rytą jų susirinko dvigubai daugiau. Masiškiausia buvo šaulių komanda, kurios moterys virė grikių, daržovių ir mėsos troškinį, o vyrai čiupo kastuvus ir, kol visiškai neįsismarkavo lietus, į žemę sodino gležnučius ąžuoliukus.

„Sulaukėme miškininkų prašymo prisidėti atsodinant mišką. Kadangi kariškiai yra tampriai susiję su mišku, todėl mūsų pareiga padėti jiems. Nuo senovės miškas lietuviams buvo ir maitintojas, ir slėptuvė nuo priešų, o dabar mums, kariams, pratybų vieta, todėl šiandien norėjome būti čia“, – sakė Arvydas Ašmontas, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-osios kuopos vadas.

Laukia kita talka

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol Lietuvoje buvusių miško sodinimo talkų – Nacionalinis miškasodis, kurio pagrindinis akcentas – naujai įveisiami miškų plotai. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose buvo įveistas rekordinis plotas naujų miškų – 748 ha. Juose pasodinta daugiau kaip 2 mln. įvairių rūšių medelių – ąžuolų, beržų, juodalksnių, eglių, pušų.  Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc.  

Gegužės 21 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija kviečia susitelkti ir kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės, kurių miškininkai per metus prirenka net 900 tonų.

Autorės nuotraukos