Praėjusį sekmadienį Kėdainių arenoje vyko prieškalėdinė mugė ,,Stilius ir skonis“. Įdienojus netrūko ir lankytojų, o į mugę atvykę kėdainiečiai bei rajono gyventojai rinkosi ko kam reikėjo – kas kalėdinių dovanų artimiesiems, kas ypatingo skonio produktų, išskirtinių aksesuarų, rūbų, amatininkų bei meistrų gaminių.
Rankų darbo dekoratyvinės eglutės
Kėdainiuose gyvenanti Zita mugėje eksponavo ir parsinešti į namus viliojo tikrąją kalėdinę dvasią –originaliai pagamintą rankų darbo eglutę. ,,Čia mano pomėgis. Nuo sausio iki gruodžio pradžios gaminu šias eglutes, viskas – rankų darbo.
Eglučių karkasas – piltuvėlio formos kietesnis popierius, sutvirtintas šakelėmis bei klijais, kad stabiliai stovėtų būtinas stovelis, kuris irgi mano gamybos. Po to eglutes dekoruoju įvairiomis medžiagomis. Vienos iš jų labiau žalios, puoštos gėrybėmis iš miško – gilėmis, riešutais, samanomis, džiovintomis žolytėmis. Kitos dekoruotos baltai – su gipiūru, puošnia balta medžiaga bei avikailiu. Jos pagražintos karoliukais, krištolinėmis gėlėmis, angeliukais, mini dovanėlėmis, varpeliais.

Dekoruojant derinu, kad derėtų spalvos ir medžiagos. Eglučių kaina nuo 10 iki 25 eurų. Šiomis eglutėmis galima pasipuošti palangę namuose ar biure bei Kūčių ar kalėdinį stalą. Gal geriau ant palangės padėti dekoratyvinę eglutę, nei degančią žvakę, kurią nuolat reikia prižiūrėti. Šios eglutės, supakuotos po švenčių, sulauks ir kitų, ir dar kitų metų“, – apie savo pomėgį kalbėjo Zita.
Moteris pasakojo, kad vienai eglutei pagaminti užtrunka apie savaitę. Visos eglės dekoruoti iš karto negalima – reikia dirbti etapais, pasižiūrėti, kokios detalės prie ko dera. Ji savo gaminius pardavinėja tik mugėse arba dovanoja draugams. Tokias eglutes gamina jau šešeri metai, o mugėje dalyvauja antrus metus. Šiais metais Zita pagamino 27 tokias eglutes.
Prekiavo kanapių produktais
Prekeivė Eglė pasakojo, kad šioje arenoje surengtoje mugėje yra pirmą kartą, bet Kėdainiuose savo gaminius pristatė dar vasarą vykusioje mugėje.
,,Esame iš šeimos ūkio ,,Strazdų žaliasis auksas“, atvykome iš Širvintų rajono. Dėl to, kad Strazduose gyvename patys, o žaliasis auksas – tai kanapių aliejus. Visi kanapių produktai, kuriuos gaminame ir kuriais prekiaujame, yra žali ir labai vertingi. Patys auginame kanapes – liepos mėnesį renkame žiedus, kuriuos naudojame arbatai, o ji ramina nervų sistemą.

Rugsėjo mėnesio gale nukuliame sėklas, iš jų spaudžiame aliejų, darome kanapinę druską, kitaip vadinamą žemaitišką spirginę, išlukštenam branduolius, kuriuos naudojam maistui. Tarp gaminių – ir muilas su kanapėmis, kuris atstoja natūralų prausiklį. Aliejus – naudingiausias produktas, nes jame sukauptas mikroelementų koncentratas, ką išaugina kanapės. Specialiai jo nefiltruojame, aliejus būna su visais tirščiais, tad prekybos centre tokio nerasi“, – teigė kanapių ūkio atstovė.
Paklausta, kuo labiausiai iš šių produktų domisi kėdainiečiai, moteris sakė, kad perkamiausias yra aliejus ir lukštentos sėklos, paskui arbata, muilas, kanapinė druska. Kas pirko sau, o kas kalėdinėms dovanoms.
Kalėdiniai rankų darbo muilai
Akį traukė kalėdine atributika dekoruoti rankų gamybos muilai. Iš Vilniaus atvykusi Oksana prekiavo muilo gėlių kompozicijomis, muilais bei muilų rinkiniais, kurių forma – ,,kalėdinė“.
Tai – kalėdinis žaisliukas: eglutė, besmegenis, mandarinai, meduolis, šiltas šalikas su kepure. ,,Puiki dovanėlė padėti po eglute tiek seneliams, tiek vaikams. Rinkinių kaina – po 12–15 eurų, vieno muilo kaina – 6 eurai, o gėlių kompozicijos – 20–25 eurai“, – teigė prekeivė.

Akį traukė šitaki grybai
Iš šeimos ūkio ,,Pjaunu grybą“, esančio Molėtų rajone, Audrius ir Vaidas atvyko su pilna pintine grybų. Tik šie grybai neįprasti – auginami ant rąstų. Kaip sakė vaikinai, šitakiai priskiriami prie medicininių grybų.
„Paprasčiausias receptas, tinkantis beveik visiems grybams paruošti: sviestas, druska, pipirai, o pabaigai galima įdėti rozmarino ar čiobrelio šakelę. Grybus reikia pakepti apie 10 minučių ant didelės kaitros. Ir viskas. Svarbiausia – jų neperkepti. Dar viena pastaba – šių grybų nereikia nei plauti, nei apvirti, nes šitakių skonis slypi sporose, o grybus plaunant – jas išplauname, todėl nukenčia skonis. Šių grybų skonis, beje, primena baravykus su riešuto poskoniu“, – pasakojo grybų augintojai.

Suprantama, mugėje nusipirkus, Kalėdų šie grybai nesulauks, nors drąsiai šaldytuve juos galima išlaikyti porą savaičių.
Šitakių augintojai mugėje prekiavo ne tik šviežiais, bet ir džiovintais grybais, maisto papildais, skirtais medicininiams tikslams, juodu, baltu šokoladu, karšto šokolado milteliais, kurių sudėtyje yra džiovintų šitakių.
Kėdainiškiai labiausiai pirko džiovintus šitakius, kiek įtartinai žiūrėjo į žalius, gal dėl to, kad apie juos mažai girdėję, gal dėl kainos – vienas kilogramas kainavo 19 eurų.
Neturėtų būti kinietiškos produkcijos
Kėdainietė Vida Koženiauskienė, paklausta, ar numačiusi švenčių biudžetą ir kiek iš jo skirsianti dovanoms, atvirai pasakojo, kad šeimoje keičiamasi savo rankų darbo dovanėlėmis.
,,Aš užsiimu skiautiniais, tai kažkam padovanosiu futliarą akiniams. O į mugę atėjau pasižvalgyti, pasisemti idėjų, kaip galėčiau pasipuošti šventėms namus, gal draugams kažką nupirksiu, juk einant į svečius malonu kažką nunešti ir be jokios progos. Jau nupirkau rankų darbo saldaininę“, – teigė ji.

Vida sakė, kad jos mugėse maistas nedomina, jo gali nusipirkti parduotuvėje, kaip ir rūbų, kuriuos gali išsirinkti tam skirtose parduotuvėse: ,,Labiausiai domina suvenyrai, malonios smulkmenos –tokios, kokių nerasi prekybos centruose. Nesuprantu, kodėl į muges atvežama kinietiška produkcija. Aišku, jei žmonės verčiasi tuo, jiems reikia išgyventi. Bet jeigu tai yra kalėdinė mugė, joje turėtų būti tai, kas pagaminta Lietuvoje – lietuviškose įmonėse, namų ūkiuose, turėtų būti ir rankų darbo gaminių.“
Mugių nepraleidžia
Nei vasarą, ne žiemą vykstančių mugių nepraleidžianti Valda Gražienė sakė, kad šios mugės ypatingai laukė. Moteris nebūna numačiusi, ką pirks – tiesiog išsirenka tai, kas tuo metu patinka, nes kiekvienoje mugėje būna vis ko nors naujo.
„Šiandien daugiau pirkau maisto. Tai – jūros gėrybės, alyvuogės, šitaki grybai. Kad nereikėtų megzti, nupirksiu dukroms ir anūkėms šiltų kojinių, gal rankų darbo muilų, kvepiančių žvakių.
Tokios mugės, manau, labai reikalingos, o konkrečiai šioje yra labai didelis pasirinkimas. Kai vienu metu būna kituose miestuose, tada į Kėdainius atvyksta mažiau prekeivių, o dabar, matyt, mugė Kėdainiuose surengta anksčiau“, – pastebėjo kėdainietė.
Dovanų ieško kitiems
Mugėje kalėdinių dovanų besidairanti Virginija Pavolienė sakė, kad dovanų ieško ne sau, bet kitiems – artimiesiems, draugams.
,,Manau, kad dovanų gausiu iš kitų,“ – šypsojosi pašnekovė, pridūrusi, kad mugėje ieško originalesnių dovanų.

Ji pirko namų bei automobilinių kvapų, medaus, žvakių puodelyje, pasakų knygų iš pačios autorės, kuri, pasirodo, yra neregė.
,,Pasijutau gerai, nes taip, perkant knygas, galima autorę paremti. Anūkų neturiu, tai knygos bus sesers anūkams. Ar šiais metais brangiau viskas kainuoja? Tiesiog nelyginu. Kiek prašo, tiek ir moku“, – teigė Virginija.
Geriausia dovana – suvalgoma
Paklausta, ar jau pradėjo ruoštis gražiausioms metų šventėms, Irena Putnienė sakė, kad tam mugė ir yra, kad galėtum kažką nusipirkti šventėms ir kitus pradžiuginti.
„Anūkai yra tokio amžiaus, kad jiems nelabai gali įtikti, su jais būna vargo, bet kai močiutė pasistengia, sužino, ko jie norėtų. Mugėse nusiperku ir sau ką nors. Dar pirkau šitaki grybų.
Paragavau ir nusipirkau įvairiausių skonių užtepėlių, gruziniškos duonos. Visko, kas valgoma. Mano nuomone, visi šiais laikais visokių daiktų turi, todėl geriausia dovana yra ta, kurią gali suvalgyti.
Manau, kad šioje mugė tikrai yra didelė pasiūla – drabužių, bižuterijos, maisto produktų. Galima išsirinkti ir Kalėdoms, ir ne tik. Mes jau turime priprasti, kad kainos nėra mažos, o kai reikia, eini ir perki. Juk reikia suprasti, kad prekeiviai moka ir už vietą, be to, jiems ir atvažiuoti reikia iš kito rajono“, – savo nuomone dalinosi Irena.
A. Raicevičienės nuotraukos
Titulinė nuotrauka: Audrius ir Vaidas iš Molėtų rajono atvyko su pilna pintine šitaki grybų.