Pirmasis rudens mėnuo pasaulyje yra išskiriamas kaip ginekologinio vėžio (gimdos kaklelio, kiaušidžių, gimdos kūno vėžio) žinomumo mėnuo.

VšĮ Kėdainių PSPC gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė  moterims primena apie efektyvią gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinę programą, kuri šiais metais Lietuvoje atsinaujimo, o atsakydama į klausimus pabrėžia, kodėl svarbu nedelsti.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. 35–59 metų amžiaus moterims kas penkerius metus nemokamai atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas skystoje terpėje. Moterims nuo 25 iki 34 metų – kartą per trejus metus paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.  

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kas yra gimdos kaklelio vėžys ir kokie pagrindiniai rizikos veiksniai?

Gimdos kaklelio vėžys – liga, ankstyvoje stadijoje galinti neturėti jokių simptomų. Gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų ir yra viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių pasaulyje ir Lietuvoje. Rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis sveikatai.

Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje, todėl šio viruso tyrimo atsiradimas patikros programoje yra toks svarbus. Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių partnerių skaičiui; jei lytiniai santykiai pradedami esant jauno amžiaus (iki 18 m.); ilgai vartojant oralinius kontraceptikus (daugiau nei 5 m). Rūkymas; nėštumų nutraukimai ir didesnis gimdymų skaičius taip pat siejamas su aukštesne gimdos kaklelio vėžio rizika.

Kokie tyrimai atliekami, siekiant įvertinti gimdos kaklelio vėžį ir ikivėžines ligas?

Šiuo metu moterims nuo 25 iki 34 m. (imtinai) – kartą į trejus metus paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis ant stiklelio, o moterims nuo 35 iki 59 m. (imtinai) – kartą į penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skystoje terpėje (kai AR ŽPV rezultatas teigiamas). Jei randama pakitimų, moteris siunčiama detalesniam ištyrimui, kurio metu atliekama kolposkopija (gimdos kaklelio apžiūra su prietaisu, kuris iki kelių dešimčių kartų padidina vaizdą) ir esant pakitusių vietų, atliekama gimdos kaklelio biopsija.

Ką svarbu žinoti apie ŽPV?

ŽPV infekcija skirstoma į aukštos ir žemos rizikos tipus. Vėžį sukelia aukštos rizikos ŽPV tipai, kurių šiuo metu išskiriama keturiolika. Žemos rizikos ŽPV tipai sąlygoja lytinių organų karpas. Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc.

ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Didžiausias ŽPV paplitimas paauglių ir jaunų moterų tarpe (15-30 metų amžiuje), tačiau užsikrėtimo rizika išlieka visą gyvenimą – tai viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu perduodama virusinė infekcija.

Gimdos kaklelio prevencijai šiandien skiriama daug dėmesio, tačiau kodėl svarbu nedelsti?

Visų pirma – šis vėžys iš pradžių nesukelia jokių simptomų. Antra, šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys. Tai antra pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžio rūšis. Trečia, diagnozavus ligą anksti, išgyvenamumo dažnis yra iki 91%; diagnozavus vėlesnių stadijų vėžį – tik 16%.

Būtent dėl šių priežasčių labai raginčiau moteris nedelsti ir aktyviai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos programoje.

VšĮ Kėdainių PSPC inf.

Nuotraukoje: VšĮ Kėdainių PSPC gydytoja akušerė ginekologė A. Esmantienė moterims primena apie efektyvią gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinę programą. (A. Raicevičienės nuotr.).