Kėdainių rajonas gali pasigirti ne tik derlingomis žemėmis, bet ir dosniais ūkininkais – „Maisto banko“ duomenimis, šio rajono augintojai vieni labiausiai aukojančių skurstantiems. Vien šį sezoną Kėdainių ūkininkai paaukojo jau 13 000 kilogramų nerealizuotos produkcijos, kuri padės išmaitinti pusę tūkstančio rajono skurstančiųjų. Tačiau artėjantis šaltasis sezonas ir nepalanki geopolitinė situacija kelia nerimą – maisto trūkumas rajone didėja.

„Maisto bankas“ bendradarbiauja ir perteklinį maistą perduoda keliems šimtams nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, viena iš jų – Kėdainių „Caritas“. Jos vadovė Lina Zakaravičienė teigia, kad šio šaltojo sezono jau laukiama su nerimu.

„Vasarą paprastai situacija būna geresnė – žmonės turi darbo ir gali geriau pasirūpinti pragyvenimu. Tačiau rudenį ir žiemą laukiame nepriteklių išgyvenančių žmonių pagausėjimo.  Netrukus reikės mokėti ir didelius mokesčius už šildymą, tad problemos mastas dar labiau išaugs. Dažniausiai kreipiasi darbo netekę žmonės, senjorai ir pensininkai, kurie sumoka už butą, vaistus, o maistui pinigėlių nebelieka“, –  teigia L. Zakarevičienė.

Tačiau organizacijos atstovė džiaugiasi, kad Kėdainių rajono ūkininkai linkę dalintis su nepasiturinčiais. Jie patys siūlo pagalbą, o paprašyti – niekada neatsisako padėti. Augintojai noriai aukoja tiek nerealizuotus maisto produktus, tiek sulaukę gero derliaus.

Štai vienas iš rajone veikiančių ūkininkų Tautvydas Šimėnas, šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus ir ketina tai daryti kiekvienais metais.

„Šiemet dėl nepalankios geopolitinės situacijos ir kainų kilimo matome, kad maisto trūkumas tampa aktualia problema vis didesnei daliai žmonių. Tą girdžiu ir iš savo paties darbuotojų – žinau, kad jų šeimose ima trūkti maisto. Todėl metas nustoti galvoti tik apie save ir savo piniginę ir pradėti spręsti šią problemą visiems drauge. Aš užaugau tokioje šeimoje, kurioje esame linkę dalintis. Manau, kad valstybė mumis visais nepasirūpins, o ir naivu to tikėtis. Turėtumėme patys labiau rūpintis vienas kitu ir bendruomene, kurioje gyvename. Aš labai džiaugiuosi galėdamas bent kažkiek padėti skurstantiems, tą ketinu daryti kasmet“, – sako ūkininkas.

Anot T. Šimėno, patirties galėtume semtis iš vakarų valstybių ar Skandinavijos šalių, kur neparduotas ar nerealizuotas maistas yra prieinamas kiekvienam.

„Aš pats ūkininkauju dar visai neseniai, tad iš pradžių nežinojau, kad „Maisto banko“ savanoriai gali patys atvažiuoti, surinkti, surūšiuoti ir išsivežti nerealizuotą derlių. Ūkyje esu vienas, tad net nebūčiau turėjęs resursų pats rūšiuoti, pakuoti. Bet kai „Maisto bankas“ paskambino ir paklausė, ar galėčiau paaukoti, aš net nesudvejojau. Jie patys atvažiavo, susirinko, išsivežė, niekuo nereikėjo rūpintis“, – teigia augintojas.

T. Šimėnas pripažįsta, kad nerealizuotos produkcijos atlieka kasmet. Griežti kokybiniai reikalavimai net ir puikiai valgyti tinkamus produktus „nurašo“ iš pardavimo rinkos.

„Mes neturime šaldytuvų, tad visą derlių realizuojame per kelias valandas po jo nuėmimo. Ir jeigu matau, kad lieka agurkų, kurie skiriasi pusę centimetro nuo standarto, tai man širdis skauda juos mesti į duobę trąšoms… Tiek įdėta darbo, pastangų. O juolab, kad tą agurką gali paimti ir valgyti, tai iš tikrųjų liūdna. Kai matau, kokie daržovių kiekiai ūkiuose keliauja išmetimui, turiu pripažinti – tai didelė problema. Todėl labai džiaugiuosi galėdamas prisidėti ir savo nerealizuotą derlių paaukoti“, – teigia ūkininkas.

Problemos mastą rodo ir skaičiai – iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. Tam pritaria ir Lietuvos ūkininkai – anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Martyno Laukaičio, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama vidutiniškai nuo 5 iki 20 procentų vaisių ir daržovių derliaus.

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie didėjantį skurstančiųjų kiekį, „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus nepalikti šio nerealizuoto maisto pūti, verčiau aukoti skurstantiems, kurių kiekvienais metais nuolat daugėja.

„Tikime, kad bendradarbiavimas su ūkininkais gali turėti abipusės naudos. Šiais metais pastiprinome savo pajėgumus, nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Turime sandėlį visai netoli Kėdainių – Panevėžyje. Kartais sandėliuoti net neprireikia – gebame daržoves išskirstyti vietos skurstančiųjų organizacijoms. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Kai kuriais atvejais – net ir nurinkti. Pavyzdžiui, jeigu laukus užlieja ir derliaus rinkti neapsimoka, galbūt bent nedidelę jo dalį galės nurinkti mūsų savanoriai“, – sako organizacijos vadovas Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ šiuo metu per dieną gali surinkti ir stokojantiems išdalinti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Dalis jo išdalinama tiesiai stokojančius remiančioms organizacijoms, kita dalis yra perdirbama į džemus, uogienes, konservuotas sriubas ar pagardus. 

Jeigu nepavyksta parduoti, jeigu neturite, kur sandėliuoti, jeigu dėl kitų priežasčių jūsų ūkyje liko maisto – perduokite jį stokojantiems. Kreipkitės į „Maisto banką“ tel. 8 664 44618 arba ukis@maistobankas.lt ir mes patys viskuo pasirūpinsime.

„Maisto banko“ informacija ir nuotraukos

Panašios naujienos