Praėjusį šeštadienį tradicinėje Gudžiūnų vasaros šventėje Gudžiūnai šventė 370-ąjį jubiliejų. Nors vasaros lietus nepaliaujamai lijo visos šventės metu, bet visų nuotaika buvo puiki – o gal tai buvo savotiška dovana, siųsta Gudžiūnams iš dangaus.

Šventė prasidėjo 10 val. sporto varžybomis, 12 val. buvo aukojamos Šv. Mišios Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje už miestelį ir jo kraštiečius, o nuo 19 val. iki vėlaus vakaro parke prie mokyklos vyko šventinė programa su sveikinimais ir koncertu.

Buvo kviesta sugrįžti išvykusius

Scenoje, kaip gimtadieniui ir pridera, išpuoštoje balionais, buvo ir simbolinių paukščių. Pasak šventės rengėjų, papuošimai buvo kuriami vedini minties, jog Gudžiūnai savo kraštiečiams užaugino plačius sparnus ir gilias šaknis, jog išskridę visada žinotų, kur grįžti. Šių metų šventėje buvo laukiama visų išvykusių sugrįžti gimtinėn paminėti tokią gražią miestelio sukaktį.

Iš tiesų, sugrįžusiųjų buvo ne vienas. Šventę vedė į savo gimtąjį kraštą sugrįžusios Gudžiūnų bendruomenės pirmininkės Vilmos Povilauskienės ir Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus vadovės Vijolės Juknienės dukros – Indrė Povilauskaitė-Krakienė ir Ieva Juknaitė-Šolienė, šiuo metu gyvenančios Kaune.

Pagarsino Gudžiūnų istoriją

Šventės vedėjos pagarsino Gudžiūnų miestelio istoriją. Gudžiūnų miestelio pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1653- aisiais metais. Tuo metu kaimas buvo gatvinio tipo, jame gyveno 8 šeimos.

Buvo pastatyta nedidelė koplytėlė, kur šiuo metu stovi dabartinė Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Gotikinio stiliaus medinė Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia buvo pastatyta 1911- aisiais metais. Gudžiūniečiai ne tik religingi, bet taip pat labai dideli patriotai.

Gudžiūnų apylinkėse  1863-ųjų metų sukilimo iniciatoriai buvo įkūrę savo būrį, o II pasaulinio karo metais šiose vietovėse veikė tarybinių partizanų ,,Gražinos“ junginio būrys, po karo įkurta Lietuvos laisvės armijos kuopa. Prieš dvejus metus Gudžiūnų kapinėse palaidotas paskutinis partizanas.

Gudžiūnuose gyveno ne tik drąsūs, narsūs, bet ir išsilavinę žmonės. Be to, kad per II pasaulinį karą buvo įkurta biblioteka, netrukus atsirado Kultūros namai, Gudžiūnai buvo centrinė kolūkio gyvenvietė. Pirmoji kaimo mokykla čia buvo įsteigta dar 1867- aisiais metais, kuri vėliau tapo progimnazija, o dar vėliau ir vidurine mokykla.

Viską vainikuojantis faktas, kad 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino Gudžiūnų herbą.

Pristatydama kraštietes susigraudino

Pristatydama kraštietes Indrė neslėpė jaudulio. Ant scenos padainuoti buvo pakviestos kraštietės, čia gimusios ir augusios – Jurgita ir Kristina Čeidaitės.

Vėliau Indrė Povilauskaitė-Krakienė pasakojo, kad pristatydama Kristiną Čeidaitę net susigraudino. ,,Ji buvo mano klasiokė, artima draugė, kartu dainavome nuo mokyklos laikų ansambliuose, po to bažnyčioje, renginiuose. Susitikome vėl turbūt po 5-erių metų ir vėl ant scenos. Tai puikus pavyzdys, kiek daug reiškia savas kraštas – verki iš laimės nuo užplūdusių  sentimentų. Arba kaip pasakytų Antanas Baranauskas: ,,Iš didelio grožio”. Tik ne kiek dėl gamtos, o dėl gražių prisiminimų“.

Paklausta, ką jai pačiai reiškia Gudžiūnai ir sugrįžimas į gimtinę Indrė atsakė: ,,Man šis miestelis – kupinas sentimentų. Kuomet grįžti pas mamą, džiaugiesi grįžimu namo, o kuomet vedi miestelio renginį, prisidedi prie jo organizavimo, tai savotiška mano padėka už tai, kiek man daug suteikė šis kraštas ir jo žmonės“.

Pasveikino su miestelio jubiliejumi

Sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, LR Seimo nariai Tomas Bičiūnas ir Viktoras Fiodorovas.

,,Nors oras nedėkingas šventei, bet ištvermingiausi gudžiūniškiai yra čia, – sveikindamas susirinkusius su švente, sakė rajono vadovas, pastebėjęs, kad palyginus su tais miesteliais, kurie rajone švenčia jubiliejinius gimtadienius, Gudžiūnai yra pakankamai jaunatviškas miestelis.

Miestelio gimtadienio proga rajono meras įteikė Padėkas keletui Gudžiūnų bendruomenės narių.

Už ilgametį darbą Gudžiūnų bendruomenės Vaikų dienos centre – Reginai Žiupsnienei.

Už nuoširdžią bendruomeninę veiklą ir bendruomeniškumo puoselėjimą – Vaidai Glembockienei,  Rožei Peleckienei, Edvardui Polikaičiui, Vaidai Žliobienei, Alinai Glotnienei, Daivai Polikaitienei, Feliksui Jarušaičiui, Artūrui Savičiui, Jovitai Polikaitienei, Arnui Gaučui, Jonui Grincevičiui, Indrei Povilauskaitei.

Meras pagarsino, kad pritrūko dar vienos Padėkos – Gudžiūnų bendruomenės pirmininkei Vilmai Povilauskienei. ,,Jai dabar atiteks mano bučinys, o Padėka atkeliaus vėliau,“ – šmaikščiai išsisuko rajono vadovas.

Pirmiausiai padėkojo bendruomenės pirmininkei

Gudžiūnų seniūnas Vidmantas Cechanavičius dėkodamas visiems, kurie organizavo šią gražią šventę, kurie plušo, viską tvarkė, aktyviausiems bendruomenės nariams įteikė Padėkas. Pirmiausia Gudžiūnų seniūnas Padėką įteikė Gudžiūnų bendruomenės pirmininkei Vilmai Povilauskienei, dėkodamas už kūrybingumą, gražias idėjas ir atsidavimą bendruomenės veiklai.

Padėkomis su ,,vokeliais“ apdovanoti Gudžiūnų miestelio gražiausių sodybų šeimininkai. Padėkos skirtos Liudmilai ir Albertui Gailiūnams, Zitai ir Rimantui Sinickams bei šalia Gudžiūnų esančio kaimo sodybos šeimininkams – Nijolei ir Vidmantui Pletkams.

Kraštiečius, miestelio gyventojus bei atvykusius svečius pasveikino Gudžiūnų bendruomenės pirmininkė Vilma Povilauskienė.

,,Smagu, kad neišsigandote, kaip seniūnas sakė grybų lietaus ir kaip yra sakoma, kad nėra blogo oro, yra bloga apranga. Aš galvoju, kad vis tiek graži šventė turi būti ir ačiū visiems žmonėms, kurie prisidėjo ją rengiant. Iš tiesų, buvo labai daug darbo įdėta. Labai gaila, mums norėjosi saulės, norėjosi plazdančių paukščių, kurie šiandien, deja, ,,nebeskraido“. Būkim šviesuliai, kaip tie paukščiai, darykim kažką, gyvenkim, kurkim, kad mūsų gyvenimas gerėtų, gražėtų. Džiaukimės kiekviena diena,“ – gražios šventės linkėdama sakė V. Povilauskienė.  

Puoselėja savo aplinką

Pakalbinti Padėką už gražiausiai tvarkomą sodybos aplinką gavusi Zita ir Rimantas Sinickai.

,,Čia buvo Rimanto tėviškė, o aš į šitą kraštą ištekėjau. Rugsėjo 5 d. bus jau 36-eri metai. Aš pati kilusi iš Mantviliškio. Kai mokiausi tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, praktiką atlikau Gudžiūnuose, taip su vyru ir susipažinau. Šiuo metu vyriausiąja specialiste dirbu Lietuvos  žemės ūkio konsultavimo tarnyboje – tvarkome ūkininkams apskaitą iš visos Lietuvos, klientų turime virš 5 tūkst. Į darbą važinėju 17 km. Kartu su vyru užauginome du sūnus,“ – prisistatė Zita.

Rimanto pagrindinis užsiėmimas – ūkininkavimas. ,,Žemės turime nedaug, iki 200 ha, auginame kviečius, miežius, dalis žemių užima ganyklos. Laikome 150 galvijų, iš kurių 70 melžiamų karvių,“ – pasakojo Rimantas.

Paklaustas, ar šiandien apsimoka laikyti melžiamas karves, vyras atsakė: ,,Jei visai neapsimokėtų, neaugintume. Vienais metais būna geriau, kitais – blogiau. Kadangi gaunamo pieno kiekis nemažas, tuomet susirenka“. 

,,Jeigu pats nebūtų veterinarijos gydytojas, su gyvuliais nedirbtų. Juos reikia mokėti prižiūrėti, laiku pastebėti kai suserga,“ – vyrą papildė Zita.

Pasidomėjus, kuo jiems mieli Gudžiūnai, Sinickai pasakojo, kad žemė, ant kurios stovi jų namai, yra Rimanto prosenelių žemė, o jis yra ketvirtos kartos šio krašto gyventojas.

,,Mes susikūrėm savo aplinką, kiek mūsų galimybės leidžia, kiek mes suprantam tai daryti, visada malonu po darbo sugrįžti į sutvarkytus namus. O sugrįžus, laukia ruoša namuose. Nedalyvaujame bendruomenės gyvenime, nes tam neturim laiko. Mes esame ne nariai už 10 Eur, bet geriau esame rėmėjai už daugiau. Nors mums ne tas pats, kas vyksta mūsų gyvenvietėje. Seniūnas kviečiasi Rimantą pasitarti kilus klausimams ūkininkams. Prižiūrint, tvarkant aplinką, o mūsų sodybos aplinkoje labai gera aura, atsipalaiduoja galva, atrodo pasisemi jėgų, ypač grįžus po kabinetinio darbo,“ – pasakojo ne vieną padėką už gražiai tvarkomą sodybos aplinką gavusi Z. Sinickienė.

Sportininkai buvo ypač aktyvūs

Buvo apdovanoti ir sporto varžybų, vykusių tą pačią dieną, nugalėtojai.

Pasidomėjus kaip sekėsi rengti šventines sportines varžybas, Artūras Savičius, Gudžiūnų bendruomenėje atsakingas už sportinę veiklą teigė, kad jis organizuoja varžybas, laisvalaikiu, kiek pats gali užsiima su jaunimu.

,,Šiemet dalyvauti varžybose panoro labai daug komandų – krepšinio ir tinklinio. Krepšinio buvo 12, o tinklinio – 8 komandos. Reikėjo paskubėti, kad pabaigtume varžybas iki šventės. Palyginus su pernai metais, šiemet daugiau buvo jaunimo.

Labai smagu, kad jaunimas labai domisi sportu, atvažiuoja ir iš aplinkinių vietovių. Buvo atvykusių iš Krekenavos, Surviliškio, Akademijos, Dotnuvos. Padariau tokią išvadą – matau tendenciją, kad žmonės labai linkę keliauti ir sportuoti.

Gaila, kad mes patys savo komandų mažai turime. Gudžiūniškiai varžėsi ne komandinėse sporto rungtyse – smiginio, baudų ir tritaškių mėtymo. Aktyviausi ir geriausi apdovanoti padėkos raštais, medaliais, taurėmis, nuo bendruomenės – dovanomis,“ – pažymėjo A. Savičius.

Gudžiūnams palinkėjo daugiau jaunimo

Gudžiūnuose daugiau nei 50 metų gyvenanti Angelė Savičienė pasakojo, kad ji kilusi ne iš Gudžiūnų, tik ištekėjo į šitą kraštą.

,,Dabar gyvenu viena. Virš 30 metų išdirbau Gudžiūnų pieninėje laboratorijoje. Gaminome tais laikais gerai žinomus fermentinius sūrius, tokius kaip ,,Nemunas“, ,,Rusiškas“, ,,Rambynas“, ,,Pajūrio“. Gaminome pieno cukrų, naudotą farmacijoje, taip pat sviestą. Gudžiūnų pieninė 1994 m. bankrutavo, toliau dirbau pieno supirkimo punkte.

Šiandien man Gudžiūnai atrodo kaip gimti namai. Dalyvauju bendruomenės renginiuose, o šiaip dienas leidžiu namuose – mezgu, daržą turiu, prižiūrėti pačiai tenka, turiu kačiuką, bet jėgos nebe tos,“ – teigė moteris.

,,Ko šiandien trūksta Gudžiūnams?“ – teiraujuosi.

,,Darbo nėra, kaimas retėja, ypač jaunimo trūksta,“ – atsako ji.

,,O ko linkėtumėt Gudžiūnams gimtadienio proga?“ – klausiu.

,,Kad kažkas verslą sukurtų, kad žmonėms darbo būtų. Dabar senimas Gudžiūnuose daugiau pasilieka, o jaunimas išvažiuoja. Lieka daug tuščių namų,“ – apgailestavo  A. Savičienė.   

Vaišinosi troškiniu ir tortu

Scenoje uždainavo Indrė Povilauskaitė su broliu Ryčiu Povilausku, kuris į sceną atskubėjo nuo javapjūtės. Koncertinėje programoje pasirodė Akademijos Kultūros centro vokalinė – instrumentinė liaudiškos muzikos grupė ,,Klevas” (vadovas Vidas Kučiauskas), vakarinę programą tęsė šventės svečiai – muzikinė grupė ,,Lietuvaičiai“.

Šventės metu tradiciškai buvo pasveikinti ir ant scenos pakviesti Gudžiūnų krašto jubiliatai, kurių buvo daugiau nei dešimt.

Šventės prieigose, tame pačiame parke veikė fotografijų paroda ,,Vienos dienos akimirkos“, surengta pagal projektą ,,Atrask save kūryboje“. Projektą finansavo Kėdainių rajono savivaldybė.

Šventės metų visi buvo vaišinami Balsių medžiotojų būrelio troškiniu su stirniena. Medžiotojai, kurie patys ir virė šį gardų patiekalą sakė, kad vien tiktai vandens buvo įpilta 50 l., o kur dar bulvės, morkos, pomidorai, kiti slapti ingredientai.

O koks gi gimtadienis be torto. Gudžiūnų jubiliejui skirtą tortą iš skaičių 370, iškepė pati Gudžiūnų bendruomenės pirmininkė Vilma Povilauskienė, juo buvo vaišinami visi šventės dalyviai.