Po akistatų Sibire – dar stipresnė meilė Lietuvai

0

Rajono meras Saulius Grinkevičius, kaip ir visi kėdainiečiai, didžiuojasi šių metų „Misija Sibiras“ dalyve mūsų kraštiete Emile Jasulevičiūte.

Supratome, kokia graži yra Lietuva ir kaip gerai mes gyvename, tik kartais nemokame vertinti to, ką turime“, – taip Sibire patirtus įspūdžius apibendrino šių metų „Misija Sibiras“ dalyvė kėdainietė Emilė Jasulevičiūtė, neseniai grįžusi iš prasmingos misijos lietuvių tremtinių keliais.

Praėjusią savaitę rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus kvietimu ji lankėsi savivaldybėje ir susitiko su rajono vadovu, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Antanu Pavoliu, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėju Juliumi Lukoševičiumi.

Prikėlė iš užmaršties

Liepos viduryje šešiolika „Misija Sibiras“ komandos narių lankėsi Irkutkse, kur tvarkė Tuluno Nižneudinsko rajonuose esančias tremtinių kapines. Per dvi Rusijoje praleistas savaites lietuviai spėjo sutvarkyti devynerias kapines ir pastatyti devynis kryžius.

Fiziškai sunkios ir emociškai sukrečiančios kelionės tremtinių pėdsakais įspūdžiai liejosi jaudinančiu pasakojimu. „Vienos kapinės buvo apaugusios ne tik žolėmis, krūmynais, bet ir mišku, kitos – sudegusios. Kai stovi miške, pagal turimus archyvus ir planus dairaisi, kur yra kapinaitės, o paaiškėja, kad jos – po mūsų kojomis, jau virtusios mišku, tada dar giliau supranti misijos prasmę. Kapinės nyksta, ir jei jų netvarkysime, neliks nė ženklo“, – pasakojo E. Jasulevičiūtė.

Per vieną–dvi dienas komanda plikomis rankomis atlikdavo, regis, neįmanomus darbus: išraudavo žoles, rankiniu pjūklu nupjaudavo medžius, atsigabentais įrankiais nutašydavo kryžių, pagražindavo jį autentiška simbolika ir pastatydavo kapinėse. Kai kur, pagauti įkvėpimo, aptverdavo tvorelėmis.

„Kiekvieną kartą, pastatę kryžių, sugiedodavome Lietuvos himną, o tose miške sunkiai surastose kapinėse, pabaigę darbą, stoviniavome daug ilgiau. Po himno sudainavome kelias lietuviškas dainas, po to – dar porą. Nesinorėjo išeiti, nes suartėjome su ta vieta, kol joje dirbome. Tos kapinaitės Sibire – tai tarsi maža dalelė Lietuvos…“ – patirtais jausmais dalinosi kėdainietė.

Rado lietuviškų pėdsakų

Lietuviškų pėdsakų misijos dalyviai rado ir aplankytuose kaimuose, kuriuose apsistodavo ir nakvodavo. Pavyko sutikti keletą tremtinių, bet daugiau – jų palikuonių, kurie iš pradžių nedrąsiai tardavo lietuviškus žodžius, tačiau, pabendravę ilgiau, prisimindavo primirštą lietuvių kalbą.

„Sutikti tremtiniai labai vertino tai, ką mes darome ir, prisimindami tai, ką jiems teko patirti, ypač prašė, kad liktume Lietuvoje. Jų pasakojimai motyvuodavo labiausiai“, – tvirtino E.­ Jasulevičiūtė. Merginai įsiminė ir šiltai misijos dalyvius sutikusių rusų pasakojimai – apie tai, kad lietuviai išmokė sumaniau dirbti ūkio darbus, konservuoti daržoves, rūkyti lašinius. Pavyzdžiui, viena garbaus amžiaus, bet labai šviesios atminties močiutė iki šiol moka keletą lietuviškų frazių, pirmoji iš kurių – „Einam dirbti“ – turbūt geriausiai apibūdina lietuvių būdą…
„Labai sujaudino jos pasakojimas, kad lietuviai kiekvieną vakarą giedodavo „Sveika, Marija“, ir ji moka šią giesmę lietuviškai“, – įspūdžiais dalinosi kėdainietė.

Planuose – filmuoti

Antra vertus, misijos dalyvei įsiminė ir gūdų sovietmetį primenantis palikimas: paminklai pergalei, beveik ant visų automobilių demonstruojama šalies simbolika, nacionalistinės nuotaikos. Vienas lietuvius sutikęs kaimo seniūnas prisistatė esąs „gilių įsitikinimų komunistas“.

„Atrodė, kad patekome į praeitį. Grįžus į Lietuvą, supratome, kokia ji graži ir kaip čia gera gyventi, tik kartais nevertiname to, ką turime“, – sakė E. Jasulevičiūtė.

Rajono meras S. Grinkevičius domėjosi ne tik misijos įspūdžiais, bet ir aktyvios kėdainietės ateities planais. Šiemet mokyklą baigusi mergina apgailestavo, kad šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademija nevykdė priėmimo į jos išsvajotą vaizdo operatoriaus specialybę. Todėl, nenorėdama veltui švaistyti laiko studijuodama tai, prie ko nelinksta širdis, ji nusprendė metus padirbėti ir pakeliauti po Islandiją.
„Žaviuosi pilietiškais ir motyvuotais jaunais žmonėmis, kurie įvykdė tokią prasmingą misiją. Emilė tikra šaunuolė“, – dėkodamas merginai už apsilankymą ir įspūdžius, sakė rajono vadovas.

Leave A Reply