Pastarajame, gegužės paskutinįjį penktadienį įvykusiame, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje valdantieji kapituliavo – beveik balsų dauguma atšaukė savo pačių prieš tai patvirtintą sprendimą dėl Truskavos pagrindinės mokyklos prijungimo prie Šėtos gimnazijos, paliekant Truskavoje gimnazijos skyrių.

Vengiančių pripažinti pralaimėjimą valdančiųjų vaidinamas politinis spektaklis papiktino tarybos narius.

Trys nerimo mėnesiai

Tris mėnesius Truskavos bendruomenė gyveno įtampoje ne tiek dėl Corona viruso pandemijos, kiek dėl kėsinimosi pasmerkti myriop jų kaimo mokyklą.

Tris kartus savivaldybės taryba svarstė Truskavos mokyklos reorganizavimo klausimą. Kalbant sporto terminais, truskaviečiai prieš valdžią laimėjo rezultatu 2:1. Mat kovo mėnesio posėdyje valdantiesiems pritrūko balsų pasmerkti Truskavos mokyklą reorganizacijai. Tačiau valdžia be skrupulų kitame, balandžio mėnesio, posėdyje pasiekė, kad Truskavos mokykla vis dėlto būtų reorganizuojama.

Prispausti Truskavos bendruomenės argumentų, valdantieji buvo priversti patys trečią kartą teikti tarybai sprendimą dėl savo „buldozeriu prastumto“ sprendimo atšaukimo. Trečiajame posėdyje po pusantros valandos „politinio maivymosi“, nors ir nenoriai, valdantieji paspaudė mygtukus „už“. Savo nuomonės nepakeitė vienintelis Tomas Bičiūnas, kaip balsuoti, neapsisprendė Gitana Kaupienė ir Dangiras Kačinskas.

Skyrius = uždarymas

Savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė ir komiteto, ir tarybos posėdžiuose karštligiškai kartojo: „Mokykla neuždaroma“. Jai antrino ir pedagogas tarybos narys T. Bičiūnas. Tarybos narys Alvydas Ardavičius tikino, kad klaidinama bendruomenė, anot jo gąsdinant, jog mokykla bus uždaryta.

„Lifosietis” A. Ardavičius galėjo ir nesuvokti, ką kalba apie švietimo sistemą. Tačiau N. Naujokienė, „dirigavusi paradui“ kaip rajono mero Rimanto Diliūno pavaduotoja, kai buvo įvykdytas 2012-2015 metų rajono mokyklų tinklo pertvarkos planas, negali nežinoti, koks likimas laukia savarankiškumą praradusių, skyriais tapusių mokyklų.

Jų valdymo kadencijoje Lančiūnavos pagrindinė mokykla tapo Kėdainių J. Paukštelio pagrindinės mokyklos skyriumi, o Kunionių pagrindinė mokykla – Josvainių gimnazijos skyriumi. Šiandien nei Kunionyse, nei Lančiūnavoje net pradinių mokyklų nelikę. Tiskūnų mokykla, tapusi J. Paukštelio pagrindinės mokyklos skyriumi, taip pat labai greitai dingo iš rajono švietimo įstaigų žemėlapio. Mieste nebeliko buvusios M. Daukšos pagrindinės mokyklos po to, kai ji buvo perorganizuota į „Aušros“ pagrindinės mokyklos skyrių.

Kas galėtų paneigti, kad šiandien tapusi skyriumi, rytoj lygiai taip pat nenunyktų ir Truskavos mokykla? Ir patys švietimo specialistai pripažįsta, jog mokyklų, kurios tapo skyriais, nebeliko. Neslepia ir to, kad ministerijos rekomendacijos buvę kaip pereinamąjį etapą – skyriai, kad ne iš karto pasmerkti mokyklas uždarymui.

Šėtos gimnazija dar lieka be Truskavos skyriaus.

Stipresni varomi pas silpnesnius?

Kaip surepetavę valdantieji klausimais savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjui Juliui Lukoševičiui stengėsi sumenkinti nepaklusniųjų truskaviečių pastangas išsaugoti savo mokyklą, menkino mokyklos teikiamų ugdymo paslaugų kokybę, vadovų kompetenciją.

Tarybos nariams teko argumentais vėl ir vėl įrodinėti valdantiesiems, kad Truskavos mokinių pasiekimai nenusileidžia miesto moksleivių pasiekimams ir net yra aukštesni už Šėtos gimnazijos, prie kurios norima prijungti.

„Labai gerai, kad jau yra transliuojami komitetų posėdžiai ir norėčiau sureaguoti į tai, ką Švietimo komitete kalbėjo komiteto pirmininkė N. Naujokienė ir viena narė: kad normalūs mokytojai su tokiais rodikliais, kokie yra Truskavoje, būtų atleisti iš darbo, – sakė Karolina Štelmokaitė. – Buvo minimas „garsusis ketvertas“, dėl ko matematikos mokytoja turėtų galvoti apie išėjimą iš darbo.

Jeigu matematikos vidurkis 2018 m. Truskavos mokykloje buvo 4,4, tai gal ir nėra labai gerai. Tačiau norėčiau tarybos narių paklausti, ar jie žino, koks to paties dalyko vidurkis yra Šėtos gimnazijoje prie kurios norima prijungti Truskavos mokyklą? Galiu jums pasakyti – 3,4! O tarybos nario D. Kačinsko vadovaujamame Kėdainių profesinio rengimo centre matematikos vidurkis yra vos 2,4! Net ir mūsų elitinėje Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje jis yra tik 5,4.

Taigi, laidyti pašaipėles ir kritikuoti tik vieną mokyklą, beje, kurios šio dalyko vidurkis yra aukštesnis, nėra teisinga. Siūlyčiau ne kritikuoti, bet stengtis padėti visoms mokykloms augti, nes mūsų rajono pažangumo rodikliai, palyginus su Lietuvos vidurkiu, nėra geri.“

Nepagarba mokyklos bendruomenei

Nepatenkinti, kad reikia keisti savo ankstesnį sprendimą, valdantieji atkakliai demonstravo susirūpinimą mokinių ugdymo kokybe Truskavoje, geriausių sąlygų vaikams suteikimu. Tai, anot jų, Truskavos vaikai esą galėsią gauti tik jų mokyklai tapus Šėtos gimnazijos skyriumi.

Į Truskavos bendruomenės problemas įsigilinę tarybos nariai dar kartą kreipėsi į kolegas tarybos narius, apeliuojančius į ugdymo kokybę, pasiekimų gerinimą ir tvirtinančius, kad Truskavos mokyklos prijungimas sudarys sąlygas vaikams siekti geresnių rezultatų.

„Truskavos mokinių rezultatai ir matematikos, ir lietuvių kalbos yra aukštesni nei mokyklos, prie kurios norima jungti, – kartojo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Kėdainių r. savivaldybės taryboje atstovė. – Per visą šitą dviejų mėnesių epopėją tiek daug purvo ant vienos mokyklos išvaryta… Kas atsakys už tai? Tai yra didžiulė moralinė žala bendruomenei, didžiulė nuoskauda, kurią truskaviečiai dar labai ilgai jaus. Turime būti labai atsakingi ir remtis faktais, prieš nuspręsdami, kokia yra ugdymo kokybė šioje mokykloje. Ir esu įsitikinusi, kad visi Kėdainių rajone dirbantys mokytojai turi labai panašų išsilavinimą, baigė tuos pačius universitetus, turi panašias kvalifikacijas ir yra kompetentingi mokyti vaikus gerai.“

Tarybos narę neramino ir diskriminacija dėl pasirašiusiųjų kreipimąsi į tarybą truskaviečių amžiaus. „Girdėjau, kaip Švietimo ir kultūros komitete kalbėjote: kaip čia septyniasdešimtmečiai, aštuoniasdešimtmečiai pasirašė… Nepamirškime, kad ir dalis mūsų tarybos narių eina septintą dešimtį, tačiau sprendžia ir priima rimtus sprendimus. Aš manau, kad truskaviečiai turi lygiai tokią pačią teisę spręsti, nepaisant, kad yra lygiai tokio paties amžiaus.“

Atstatinėjo teisingumą“? Kokį?

Žodį visoje toje mokyklos epopėjoje tarė ir rajono meras Valentinas Tamulis. Buvęs jis nuvykęs į Truskavos mokyklą, susitikęs su nesutinkančių su pertvarka pedagogų atstovais. Truskavoje į diktofoną pasižadėjęs balsuoti už tai, kad sprendimas reorganizuoti mokyklą būtų atšauktas, paskutiniame tarybos posėdyje pareiškė: „Buvau nuvažiavęs į mokyklą, viskas aišku, norim atstatyti teisingumą… Čia yra atstatomas teisingumas, viską mes čia gerai darome.“

Tik kažin kaip meras būtų tą „teisingumą atstatęs“ vykdydamas savo pažadą truskaviečiams padaryti tai birželio mėnesio tarybos posėdyje? Birželį posėdžio nebus. Kitas posėdis – tik liepą. O kitiems mokslo metams klases mokyklos jau dabar renka. O liepą ir rugpjūtį praktiškai visi pedagogai atostogauja…

Ir tas mero teisingumas nebūtų buvęs atstatytas jei ne atkakli Truskavos bendruomenė ir ją palaikantys Kėdainių r. savivaldybės tarybos nariai, nepritariantys mokyklų kaimuose uždarymui.

Tarybos nariai mero klausė, ar žada ir toliau atspindėti truskaviečių interesus, ar po metų, kai vėl bus svarstoma tinklo pertvarka, prisimins, kokia yra truskaviečių valia? Ar šitas prijungimas atidedamas tik metams? O gal vis dėlto truskaviečių valia būsianti gerbiama ilgiau nei metus?

Meras atsakė, jog svarstant kitą pertvarkos planą „bus paliestas ir Truskavos klausimas.“

Kitąmet – vėl tas pat?

Ko reikia, kad Truskavos mokykla galėtų gyvuoti dar ne vienerius metus, rajono valdantieji net nesvarstė. Nors ir buvo jiems siųsta truskaviečių žinia apie į kaimą atsikrausčiusias ir dar planuojančias atsikelti gyventi jaunas šeimas su vaikais. Tai reikštų ir naujus mokyklinukus Truskavoje.

„Birželio 3 d. Švietimo ir mokslo komitetas Seime svarstys mokyklų tinklo pertvarkos klausimus,- tarybos narius informavo savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.- Per savivaldybių asociaciją teikėme pasiūlymus. Yra požymių, kad gali atsitikti taip, kad valstybė žengs tokius žingsnius, kaip Estijoje – išims mokyklų tinklą iš savivaldos, sutvarkys ir tada grąžins atgal savivaldai.“

LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis įvyko. Tokių svarstymų nebuvo. Kito laikotarpio, 2021-2024 m. Kėdainių r. mokyklų tinklo pertvarkos planas bus rengiamas sulaukus šalies Vyriausybės nutarimo. Tai turėtų įvykti kitąmet.

Kam reikia uždaryti mokyklą?

Prieš rajono savivaldybės tarybos posėdį įvykusiame Švietimo ir kultūros komitete J. Lukoševičius nurodė Truskavos mokyklos reorganizacijos priežastį – mažiausią rajone moksleivių skaičių mokykloje. Bet pripažino, kad Lietuvoje yra žymiai mažesnių mokyklų – ir su 30, ir su 50, ir su 60 moksleivių. Truskavos mokykloje – 83.

„Žiūriu į paskutinio tyrimo rezultatus, kuriame konstatuojama, kad žvelgiant šalies kontekste, Kėdainių mokyklos tinklas yra sutvarkytas, – pasigyrė Švietimo skyriaus vedėjas. – Vienai Kėdainių rajono mokyklai vidutiniškai tenka 370 mokinių. Tai yra optimaliausias skaičius.“

Tačiau šių metų sausį užsimota reorganizuoti Truskavos mokyklą. Nors šiuos metus dar apimančiame 2016-2020 metų rajono mokyklų tinklo pertvarkos plane to nebuvo. Rajono mokyklos dirbo ramiai, mokyklų bendruomenės jautėsi saugiai.

„2016 metų gegužę patvirtintame plane struktūriniai pokyčiai nebuvo numatyti. Dabar pirmą kartą taisomas šis planas,“ – sakė J. Lukoševičius.

Ilgametis savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas konstatavo, jog per 20 pastarųjų metų buvo įvykdyti 6 mokyklų tinklo pertvarkos planai. Diskusijos buvusios karštos, tačiau sprendimai buvo priimti. Šis, Truskavos, atvejis – pirmas, kai bendruomenė, palaikoma opozicijos, pasipriešino valdantiesiems.

Kai negerbiama rinkėjų valia

Balandį Kėdainių rajono savivaldybės valdančiųjų daugumos, palaikant „darbiečiams“, buldozerio principu prastumtas sprendimas žengti žingsnį Truskavos mokyklos uždarymo link, gegužę – atšaukiamas.

„Štai kas atsitinka, kai negerbiama bendruomenės valia, – baksnojo kolegoms Truskavos mokyklos siekį būti savarankiška palaikantys tarybos nariai. – Ar jūs neprisimenate, kad dar balandžio mėnesį taryboje svarstant šį klausimą, protestavo truskaviečiai. Mokyklos tarybos pirmininkė aiškiai pasakė, kad jie nesutinka su jūsų sprendimu. Tą patį kalbėjo bendruomenės atstovai, mokyklos direktorė, taip pat seniūnas. Visa tai buvo pasakyta prieš sprendimo priėmimą.“

Politinis spektaklis patyrė fiasko

„Turbūt pastebėjote, šiandien nė vienas mūsų frakcijos narys nedalyvavo diskusijoje. Dažnai esame kaltinami kažkokiu politikavimu, tai šiandien buvo pats „gražiausias“ pavyzdys valdančiosios daugumos politikavimo,“ – padėjus tašką Truskavos mokyklos klausime, reziumavo opozicinės frakcijos rajono savivaldybės taryboje „Liberalai Kėdainių krašto žmogui“ pirmininkas Saulius Grinkevičius.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad jūs keičiate savo nuomonę, o tai, aš manau – nelabai gerai ir nelabai gražu, – į valdančiuosius kreipėsi praėjusios kadencijos rajono meras. – Taigi, žiūrint į šitą situaciją iš tam tikro nuotolio, matau, kad didžiausias chaosas buvo sukeltas kaip tik Švietimo komiteto pirmininkės ir valdančiosios frakcijos seniūnės (Nijolė Naujokienė – red. past.), kuri, nuvykusi į Truskavą, neišgirdo to, ką turėjo išgirsti.“

Pasak S. Grinkevičiaus, N. Naujokienė neišgirdo žmonių, neišgirdo kolektyvo, neišgirdo jų lūkesčio. Ir tas chaosas įvykęs vien dėl to, kad komiteto pirmininkė ir frakcijos seniūnė N. Naujokienė įsivaizdavusi, jog viskas vyks kitaip.

„Bet kai bendruomenė pareiškė savo tvirtą nuomonę, tada rajono valdančioji dauguma susivokė, kad reikia kažką daryti, reikia gražiai atrodyti prieš Truskavos gyventojus, – oponentų kortas atskleidė patyręs politikas. – Tai čia yra politikavimas.“

„Jeigu jūs būtumėte įsitikinę savo teisumu, tai aš manau, nebūtumėte keitę savo nuomonės, – į valdančiuosius kreipėsi S. Grinkevičius. – Vadinasi, arba jūs frakcijoje nesikalbate, arba neišgirstate vieni kitų, nes tiek uždavinėti klausimų vieni kitiems, kurie esate valdžioje… Ta pati pirmininkė (N. Naujokienė – red. past.) klausia to, ką pati tikrai žino…“

Tarybos narys retoriškai klausė, kam tą spektaklį vaidinti, kam gaišinti visų laiką? „Pusantros valandos praėjo, – konstatavo opozicijos lyderis. – Drįstu teigti, kad Švietimo komiteto pirmininkė N. Naujokienė šiuo atveju neparodė tinkamos kompetencijos. Dėl to mes trečią kartą tuo pačiu klausimu ir rinkomės.“

S. Grinkevičius: didžiausias chaosas buvo sukeltas kaip tik Švietimo komiteto pirmininkės ir valdančiosios frakcijos seniūnės (Nijolė Naujokienė – red. past.), kuri, nuvykusi į Truskavą, neišgirdo to, ką turėjo išgirsti.

Nijolė Naujokienė replikavo, kad neturi ekstrasenso požymių, pasakė tai, ką norėjo pasakyti, paklausė to, ką jos nuomone buvo reikalinga paklausti, o darbą dirba taip, kaip supranta.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.