Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kosmetologė K. Č. buvo nuteista ne tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.

T. y. už tai, kad, neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones – švirkštus su adata – laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, šių procedūrų metu hialurono rūgštį medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, rašoma teismo pranešime.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas. Tai, kad invaziniu metodu, t. y. hialurono rūgšties užpildu, atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui dermatovenerologui – asmeniui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama gydytojo dermatovenerologo profesinė kvalifikacija, – savaime rodo, kad neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Č. nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais.Iš kosmetologijos studijų dalykų aprašų matyti, kad K. Č. įgijo tik teorinių žinių apie injekcijas, tačiau studijų metu įgytos teorinės žinios nesuteikia asmeniui teisės šias žinias taikyti praktikoje. Ji, studijuodama kolegijoje, nebuvo mokoma atlikti tokio pobūdžio procedūrų, todėl jų teikti negalėjo.

Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 yra priskiriamos tos nagų, plaukų, veido ir kūno priežiūros paslaugos, kurios bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo priskiriamos išimtinai gydytojo dermatovenerologo kompetencijai, pavyzdžiui, odos valymas.

Kartu teisėjų kolegija pabrėžė, kad užpildų injekcijas atlikti gali šie gydytojai:

1) gydytojas dermatovenerologas;

2) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (nuo 2020 m. gegužės 5 d.);

3) gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas (nuo 2019 m. sausio 1 d.);

4) gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas (nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Vis dėlto iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu procedūras, kurias kasatorius nepagrįstai įvardija kaip grožio paslaugas, estetiniais tikslais gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas (invaziniu metodu – užpildais – estetines, kosmetines ir korekcines procedūras) ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (estetines atjauninimo procedūras, naudodamas užpildus).

Bylos duomenimis, K. Č. neteisėtai versliškai vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Įįregistravusi individualią veiklą, suteikiančią teisę verstis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, sistemingai veiklos vykdymo vietose: Kaune (Mikropigmentacijos ir mezoterapijos centro patalpose), Vilniuje („M“ grožio namų patalpose), Klaipėdoje (,,A“ viešbučio patalpose), Panevėžyje („D“ grožio studijos patalpose), t. y. patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naudodama medicinos priemones (prietaisus) – švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą ,,J“ prekių ženklo hialurono rūgšties užpildais, šių procedūrų metu hialurono rūgštį medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą ir už šių intervencinių procedūrų atlikimą gavo ne mažiau kaip 11 180 Eur pajamų.

Taigi pagal dabartinį teisinį reguliavimą K. Č. tol, kol neturės teisės užsiimti gydytojo dermatovenerologo arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo praktika, neturės teisės atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų.

Nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

^altiniai: ELTA ir LAT