Kai prieš porą savaičių Kėdainiuose viešėjo LRT kūrybinė grupė, redaktorė prasitarė, jog jai Kėdainiai pirmiausiai asocijuojasi su džiazu. Nors dar prieš dešimtmetį Kėdainiai visai Lietuvai asocijavosi su visai kitokia švente… kur ledais lydavo.

„Prasidėjo, kaip ir viskas gyvenime prasideda – nuo žmonių“, – sako Vitalis Vidikas, paprašytas prisiminti po poros savaičių Kėdainių senamiestį jau septintą kartą užliesiančio festivalio „Broma Jazz“ gimimą.

„Dažnai manęs klausia, kodėl Kėdainiuose? Manau, kad tai atsitikti galėjo bet kur, bet kuriame miestelyje – Jonavoje, Ukmergėje ar dar kur nors, – paties festivalio atsiradimo fakto nesureikšmina Vitalis. – Viskas priklauso nuo to, kaip susidėlioja situacija.“

Iš kariuomenės – su džiazo virusu

O situacija dėliotis pradėjo dar praėjusiame šimtmetyje, kai 1985–1987 metais tarnaudamas tarybinėje armijoje Vitalis susipažino su geru džiazo muzikantu būgnininku Daliumi Naujokaičiu.

„Iki tol neklausiau džiazo. Dalius mane užkrėtė tuo virusu, – prisipažįsta džiazo festivalio Kėdainiuose organizatorius. – Jis tada turėjo giminių JAV, gaudavo iš ten labai gerų plokštelių ir mane armijoje taip „primaitino“ ta gera muzika, kad aš tiesiog ja susirgau.“

Po tarnybos armijoje grįžęs į gimtuosius Kėdainius, luktelėjo taip pat iš kariuomenės sugrįžtančio vaikystės draugo Edvino Šablevičiaus, ir, kaip Vitalis pats sako, be didelių apmąstymų abu pradėjo bandyti groti džiazą. Atsargiai, po truputėlį, nes neturėję jokios informacijos, jokių natų.

Nors abu buvo baigę aukštesniąsias muzikos mokyklas, tačiau tais laikais jose nebuvo dėstoma džiazo muzikos, kaip žanro.

„Mudu iš tų mano iš armijos parsivežtų įrašų juostiniam magnetofonui, tarnybos draugo D. Naujokaičio man duotų, mokėmės, – prisimena Vitalis. – Darėme perklausas mano namuose, analizavome.“

Tuomet pirmą kartą gyvenime du jauni muzikantai išgirdo apie tokį pianistą  Chick Corea (g.1941m. JAV. Laikomas vienu labiausiai pripažintų džiazo pianistų, yra pelnęs 22 „Grammy“ apdovanojimus – red. past.)  

Tada Edvinas, nors smuikininkas, sėdo prie pianino, o Vitalis, trombonininkas, paėmė į rankas kontrabosą.

Džiazas Džiazo gatvėje. (Iš kairės: V. Vidikas ir E. Šablevičius).

Pirmieji koncertai – restoranėlyje

„Po keleto metų mudu išdrįsome pasiprašyti į čia pat senamiestyje atsidariusį restoranėlį „Pirkliai“ trečiadieniais ir šeštadieniais pagroti, – su malonumu prisimena pirmuosius žingsnius džiaze Vitalis. – Ir tai buvo labai drąsu Kėdainiuose restoranėlyje groti dviese džiazą…“

Tada prie džiazuojančių Vitaliaus ir Edvino prisijungia gitaristas Valdas Aleksandravičius. Pamatę, kad būgnų trūksta, jaunuoliai pasikviečia Ričardą Švilpą iš „Ramybės skvero“. Ir taip susidarė kvartetukas.

„Nepamenu, po kiek laiko piešėme plakatą ir padarėme pirmą džiazo koncertuką Muzikos mokykloje. Tai buvo kažkas tokio Kėdainiuose – džiazo koncertas! – šypsosi Vitalis. – Apskritai iš mūsų tokie tie džiazmenai buvo.. bet mums labai patiko tai daryti. Taip ir užsisuko… Su Valdu duetu Vilniaus džiazo festivalyje pabandėme dalyvauti, paskui su Edvinu – Birštone… Užsisuko toks nedidelis džiazo judėjimas mūsų mieste.“

Džiazuojančiųjų daugėjo

Muzikos mokykloje atsiranda mokytojas Robertas Šulcas, kuriam taip pat patiko šita muzika. Jis pradėjo visokius džiazo ansambliukus burti ir įkūrė muzikos mokykloje bigbendą. Tai irgi buvo tuo metu vienetinis atvejis Lietuvoje tarp mažų miestelių, kad Muzikos mokykla turėtų savo bigbendą – džiazo muzikos orkestrą, kurį sudarė septyniolika žmonių. Mokytojai padėdavo, bet orkestro pagrindą sudarė vaikai. Vitalis su Edvinu paraleliai kažkur grodavo – koncertėliuose, pasirodymuose.

Atsidarius Daugiakultūriam centrui Kėdainiuose, jie pradėjo vis kviesti džiazo atlikėjus.

Džiazo židinys buvo Muzikos mokykloje. Vaikai iš bigbendo mokėsi, augo, tobulėjo, kai kurie nuėjo mokytis toliau muzikos, kiti, kaip džiazo mylėtojai, įsiliejo į publiką.

Džem sešn “Grėjaus name”.

Mezgėsi ryšiai

Vitalis pradeda groti Kauno bigbende, pradeda suktis džiazo sferoje Lietuvos mastu. Groja Vilniaus, Kauno, Birštono, Klaipėdos festivaliuose. Dėl koncertinėje veikloje užsimezgusių pažinčių, festivalis „Vilnius Mama Jazz“ – vieni iš geriausių Kėdainių „Broma Jazz“ festivalio draugų.

„Susipažinau su geriausiais šalies džiazmenais, – sako Vitalis. – Be abejo, teko pagroti ir su žvaigždėmis, kurių įrašų tada, jaunystėje, klausydavomės su Edvinu. Ir man tai buvo kažkoks kosmosas, kai po kažkiek metų aš groju vienoje scenoje su tuo žmogumi… Pavyzdžiui, saksofonininku, džiazo legenda iš JAV Bob Mintzer iš „Yellow Jackets“. Mes su juo viename orkestre grojome du koncertus Lietuvoje. Kai tais tarybiniais laikais klausiausi jo įrašų, tada atrodė tai nepasiekiama, kaip koks Marsas.“

Besimezgantys ryšiai, Kėdainiuose suburtas jaunimo kvartetas „Jazz 4“, iš kurio išaugęs Dovydas Sagaitis dabar yra „Broma Jazz“ komandoje, prisideda prie džiazo populiarinimo Kėdainiuose.  Jonas Stankevičius, Kėdainių muzikos mokyklos auklėtinis, dabar pats joje dirba džiazo programos mokytoju ir įkūręs džiazo improvizacijos studiją dirba su vaikais propaguodamas džiazą. 

„Mes su jais tada, pradėję nuo penkiolikmečių ir vyresnių, aplėkėme visus festivalius, konkursus, kurie tik vyko Lietuvoje, – apie buvusi džiazo kvartetą „Jazz 4“ prisimena Vitalis. – Pelnėme ten nuo pirmųjų vietų grupėse iki Grand Prix (pagrindinis apdovanojimas – red. past.). Tas džiazo judėjimas Kėdainiuose nebuvo skambiai išpūstas, plėtėsi natūraliai.“

Lemtingasis sekmadienis

Vitaliui besisukinėjant džiazo pasaulyje, atsirasdavo grupelių, kurios sakydavo: „Na, Vitali, gal padarom kokį ten koncertuką Kėdainiuose. Norisi pagrot.“ Taip atsirado koncertukai „Grėjaus namo“ kiemelyje, Didžiojoje salėje.

Kėdainiuose jau atsirado džiazo klausytojas. Būdavo, kad jau savaitę prieš renginį iš „Grėjaus namo“ organizatorių pasiekdavo žinia, jog visos vietos rezervuotos, o norinčiųjų dar yra.

Dėl festivalio „Broma Jazz“ atsiradimo nuopelnus Vitalius priskiria Dovydui.

„Labai gerai pamenu tą 2012 metų rugpjūčio 18 dieną, sekmadienį. Aš buvau namie, Dovydas – kažkur Kėdainių senamiestyje ir sulaukiau jo skambučio”, – prie festivalio idėjos grįžta Vitalis. – Tie mūsų koncertai jau vyko, o Dovydas sako: „Gal padarom kažką tokio didesnio kitąmet…“ Ir išsivystė kalba, nusprendėme pabandyti. Ir prasidėjo reikalai!“

Žinojo, kur kreiptis

„Kadangi mes su Edvinu dar grodavome ir įvairiuose vakarėliuose, įmonių renginiuose, sutikome žmonių, kuriems patinka džiazas, – apie rėmėjų festivaliui paieškas atviravo Vitalis. –Ypač įmonių vakarėliuose, kuomet grodavome džiazą, tiesiog pajausdavome, kurie žmonės sureaguodavo: „O geras!..“

Tad, kai festivaliui prireikė rėmimo, tiesiu taikymu vyrai patraukė būtent pas tuos verslininkus, įmonių vadovus.

 „Mūsų tikslas yra duoti džiazą žmonėms, o ne per festivalį užsidirbti sau. Gal dėl to mums ir pavykdavo gauti lėšų festivaliui, nes ne dėl pasipelnymo tai darom,“ – neslepia Vitalis.

Aplankęs visus Lietuvos džiazo festivalius Vitalis sako labai gerai žinojęs organizatorių klaidas, kurios labai erzina atlikėjus. Todėl pirmiausia užduotis buvusi sustyguoti festivalio organizaciją taip, kad atlikėjai liktų patenkinti.

Pasak organizatoriaus, festivalyje Kėdainiuose nėra „stumdymosi“ tarp atlikėjų dėl eiliškumo scenoje. Visi žino, kad vasaros gale atvažiuoja į Kėdainius pagroti, pabūti, švęsti, pabendrauti. Todėl „Broma Jazz“ tapo labai mylimu renginiu ir tarp muzikantų.

Užsienio grupėse – lietuviai

Festivalio koncertai nėra ilgi. Tikslas, kaip teigia organizatoriai, yra supažindinti miestą su skirtingų stilistikų džiazu.

„Broma Jazz“ festivalyje dominuoja lietuviai muzikantai, nėra nė karto buvę vien užsieniečių atlikėjų.

„Nesiekiame pasipuikuoti tarptautinio festivalio statusu, tačiau sulaukiame labai didelio užsienio grupių susidomėjimo. Rasti jų netolimame užsienyje nėra sunku. Jie siūlosi patys, nori atvažiuoti pagroti, – sako Vitalis ir nustebina. – Tačiau mes padarėme taip: jeigu jau pas mus gros užsieniečių grupė, joje turi būti nors vienas lietuvis.“

Dabar daug Lietuvos jaunimo mokosi užsienyje, taip pat ir muzikos, jie ten taip pat buriasi į muzikos grupes. Mūsų festivalyje yra buvę muzikantų iš Brazilijos, Amerikos, tačiau pas juos visus buvo lietuvių.

Ir kai man parašo užsienio džiazmenai, norintys sudalyvauti, turi susirasti ir pasikviesti į savo kompaniją lietuvį. Ir per visus tuos šešis festivalius šios taisyklės nė karto nesulaužėme.“

„Prilipęs“ pavadinimas

Festivalis jau buvo arti gimimo, bet neturėjo vardo.

„Buvo galvos skausmo… Turėjome keletą variantų, bet jau buvome pradėję panikuoti, nes „nelipo“ nė vienas, – prisimena Vitalis. – Ir, kaip visada, viskas būna labai paprasta, tik reikia tai „sugaudyti“. Ir tai pavyko „pagauti“ Dovydui. Jau a. a. mūsų draugas Saulius Čemolonskas, irgi labai mylėjęs džiazą, kažkurį vakarą paprašė: gal priimsit mane į kokią bromelę pagrot…“

Festivalio organizatoriai pastebėję, kad visame senamiestyje, kur beeitum, tenka praeiti pro bromą (nevartotina svetimybė, t. b.: vartai, tarpuvartė, arka – red.). Taip, tai yra nevartotinas lietuvių kalboje žodis, tačiau jie tarėsi su kalbininke, įkalbinėjo, prašė ir jiems leido tą pavadinimą „Broma Jazz“. Prilipo, paskui jau atsirado ir išvestinių žodžių – bromazaurai, brominiai žmonės, einam pabromint…

Svarbiausia – oras

„Stresas yra nuolatinis dalykas kažką organizuojant. Kuo festivalis arčiau, tuo ramybės yra mažiau, nes vienas labiausiai neraminančių veiksnių yra… oras. Mes labai esame priklausomi nuo oro. Kol kas sekėsi“, – džiaugiasi jau septintąjį festivalį organizuojantis Vitalis.

Yra pasitaikę metai,  kai pagrindinio koncerto dieną prieš Kėdainius didžiulė audra išsiskyrė į dvi dalis. Jau buvo atėję perspėjimai į telefonus, kad artėja škvalas ir reikia nutraukti renginius, pradėjo kilti vėjas, organizatoriai žiūrovams išdalino apsiaustus, o tas debesis aplink pasisukiojo, iškrito keli lietaus lašeliai, bet prasiskyrė ir nukeliavo viena dalis Šiaulių, kita – Panevėžio link. Koncertas prasidėjo tiksliu laiku, kaip buvo planuota, o jame netgi buvo sukurta daina „Audra“.

Susidomėjimas nustebino

Rengiant pirmąjį festivalį organizatorius labiausiai gąsdino tais laikais išmiręs Kėdainių senamiestis sekmadieniais. Baimintasi, kad žmonės gali nesusidomėti.

„Tada sugalvojome daug įdomių dalykų: blusturgį, fakyrų, palapinių miestelį, kitų nematytų veiklų, kad priviliotume kuo įvairesnę publiką. Rezultatas viršijo lūkesčius, – neslepia Vitalis. – Nustebino mus pačius. Festivalis vyko įvairiose senamiesčio erdvėse, žmonių buvo be galo daug.“

Pirmasis festivalis lūkesčius pateisino, tačiau užkėlė kartelę, įpareigojo, kad kiti festivaliai negali būti mažiau įspūdingi. Organizatoriams tai – kilpa ant kaklo. Tačiau ta kilpa ir kitus penkis festivalius neužsiveržė. Kūrybingumo trims sumaniems žmonėms – Vitalijui, Dovydui ir Valerijai – dar vis nestinga.

To dar nebuvo

Grupė „Reinless“, susibūrusi tam, kad dalyvautų „Broma Jazz“, toliau tęsia kūrybinę veiklą. Kitas projektas „Lithuanian JJazz Ensemble“, geriausių Lietuvos džiazo muzikantų bigbendas – taip pat gimęs dėl „Bromos“.

Šiemet tos dvi grupės, kurių krikštatėvis yra „Broma Jazz“, ir Kauno styginis kamerinis orkestras – apie 40 žmonių – gros scenoje vienu metu. Dabar yra rašoma muzika, kuriami tekstai dainoms, viskas vyks pirmą kartą čia – Kėdainiuose.

Ir jeigu atsitiktų taip, kad dėl pandemijos žmonės negalės ateiti išvysti to reginio gyvai, organizatoriai nusiteikę ieškoti alternatyvų.

„Ta pandemija, tie praleisti be festivalio praėję metai uždegė muzikantus, išsivystė didžiulis projektas ir pavadinimas jo „Greener grass“ (Žalesnė žolė – iš angl. k.). Kaip atsigavimas po lietaus, po visų nemalonių dalykų“, – apie projektą atvirauja Vitalis.

Idėja gimdo idėjas

Ar nebaisu, kad pasiekus viršūnę gali ateiti pabaiga?

„Taip, kaip atsirado festivalis, taip gali ir dingti, – filosofiškai į situaciją žvelgia Vitalis. – „Fainumas“ yra tame, kad nesame biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems direktorė liepia eiti ir padaryti. Mes laisvi žmonės, norim – darom, nenorim – nedarom.“

Prisimena Vitalis, kai, pirmą festivalį organizuojant, džiazo muzikos kritikė Jūratė Kučinskaitė jam sakiusi: „Jei neturi scenarijaus penkiems festivaliams į priekį, net nepradėk.“

„Kokiems penkiems?! Tada buvo svarbu nors tą vieną padaryti“, – dabar šypsosi Vitalis.

Ir sako nemanantis, kad šių metų projektas jau yra viršūnė.

„Seniai turėjau minčių suvienyti stygas, bigbendą, ritmą, dar buvo mintis – elektroniką – sujungti, padaryti sintezę iš visų tokių dalykų į vieną bendrą. Iš dalies tai pavyko, – pasiruošimą šių metų festivaliui vertina Vitalis. – Dainininkė Simona Jakubėnaitė sutiko dalyvauti. Mano nuomone, šiuo metu ji yra viena geriausių džiazo dainininkių. Įsijungė keli kompozitoriai, jie rašo dainas specialiai šiam projektui.“

Pirma šio projekto dalis būsianti su aliuzija į priešpandeminį gyvenimą, tokį rimtumą. O antra dalis jau bus tokia „žalesnė“, atsiras laisvumo, gyvenimo šventės. Visų detalių šventės organizatorius sako nežinąs, bet pasitikintis tais žmonėmis ir manantis, kad tai bus gerai.

Idėja yra džiazo muzika

Pirma idėja pagimdė daug idėjų ir panašu, kad jų yra dar gimstančių.

„Idėja yra viena – džiazo muzika, – sako Vitalis – Turiu galvoje dar vieną atominį projektą, kurio dar nėra buvę Lietuvoje.“

Jeigu viskas gerai, tai tikėtina, kad ir kitas projektas Kėdainiuose dar bus įgyvendintas? „O kas sako, kad nebus? Mums tai nėra prievolė, ta laisvė turbūt ir duoda impulsą daryti tai iš savęs, – optimistiškai nusiteikęs džiazo propaguotojas, festivalio „Broma Jazz“organizatorius. – O kas bus kitąmet? Niekas nežino, kas bus kitąmet. Ir šiemet turėjo būti didelė trijų dienų džiazo fiesta.“

Idėja yra viena – džiazas. Ir viskas susideda iš mažų dalykų.

Buvo atsiradęs „Broma Jazz orchestra“, į kurį buvo susibūrę jau iš Kėdainių išsilakstę kėdainiečiai muzikantai.

Ta pati Džiazo gatvė, atsiradusi Kėdainiuose. Ta pati vėtrungė ant namo Džiazo gatvėje.

Pirmieji Lietuvoje kėdainiečiai pradėjo švęsti JUNESCO džiazo dieną.

Visų tų dalykų iniciatorius ir organizatorius Vitalis Vidikas gavo asmeninę padėką iš Herbie Hancock (1940 m. JAV gimęs juodaodis džiazo muzikantas. 14 Grammy apdovanojimų laureatas. Išleido daugiau kaip 50 studijinių albumų – red. past.).

Džiazo muzikavimo programa Kėdainių muzikos mokykloje.

Džiazo muzikavimo grupės koncertėlis kur nors Kėdainių gatvėje.

Ir tas užsuktas judesys tęsiasi natūraliai. Ir tie visi maži dalykėliai eina į miestą. „Ir viskas prasidėjo nuo paprastų dalykų, – sako Vitalis. –  Man armijoje papuolė būgnininkas Dalius, o Kėdainiuose – Edvinas. Ir, ačiū Dievui, viskas sukasi…“

Idėja miestui yra džiazas. „Broma Jazz“ yra viena tos idėjos dalis.

Nuotraukos iš V. Vidiko asmeninio albumo.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.