Valdžios svaigulys blokuoja atmintį?

Prieš penkerius metus (2016 m.) Kėdainiuose pradėtas kurti Atminties skveras J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių kampe jau dveji metai – sąstingio būsenoje. Nepasipildo už Laisvę galvas padėjusių kraštiečių pavardėmis lentos ant suformuotų kalvelių, nesiplečia sakurų alėja.

Rajono meras sako apie skvero idėją nėra girdėjęs, nors dar būdamas miesto seniūnu turėjo vargo dėl sakurų Atminties skverui pirkimo.

Kodėl buvo sustabdyti darbai Atminties skvere ir kada planuojama juos tęsti, primindamas apie neatliktą darbą, svarstant rajono mero Valentino Tamulio metinę veiklos ataskaitą, klausė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Navajauskas.

Ar tikrai kalta pandemija?

„Todėl, kad vėl tas pandeminis laikotarpis, – atsakomybės kratėsi V. Tamulis. – Kai tik apribojimai tarp savivaldybių buvo nuimti, tik dabar Krašto muziejaus darbuotojas yra išvykęs į archyvus, kur gali būtent tas pavardes surinkti ir kurios reikalingos tuose kalneliuose, kur reikia tas pavardes surašyti. Pandeminiame laikotarpyje visi apribojimai, bendravimai, negalėjimas patekti į kai kurias įstaigas neleido iki šios dienos surinkti tas pavardes ir įgyvendinti to projektėlio.

Tas projektas buvo ir 2019-ais metais šnekėtas, ir nėra taip lengvai rinkti pavardes. Prisiminkime vieną dalyką – tos pavardės, kurios ten atsiras, po to nebebus laikas ten jas keisti, nes žmonės apie tuos žmones, kurių pavardės ten atsidurs, turi vieni, vienokią nuomonę, kiti – kitokią. Taip, kad tas darbas turi būti padarytas labai kruopščiai ir apgalvotai, ir labai atsakingai. Kad po to vėl nesišaipytume vieni iš kitų, kad atsirado kažkokia pavardė, kurią reikia po to …“

(Mero kalba netaisyta – red. past.)

„Neleido padaryti“ to, kas jau padaryta?

„Kėdainių krašto muziejus teigia, kad jie sąrašus jau yra surinkę, – misiją, kaip neįmanomą, nupiešusį merą informavo tarybos narys. –  Ir ar galima galvoti, kad pasikeis sąrašas, pavyzdžiui, kėdainiečių, žuvusių Sausio 13-ąją? Kaip tik šiemet praleista proga tai padaryti minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį.“

Ar tikrai nematė ir negirdėjo?

Meras išsakė savo nuomonę, jog Sausio 13-osios aukų kėdainiečių pagerbimui pakanka paminklo Kauno gatvės kapinėse.

“Nežinau, iš kur jūs ištraukėte tokį projektą. Iš kur čia kas  sugalvojo, nebuvo tokio plano. Nesu jo girdėjęs. Ir neimu jo už rimtą, – savo požiūrį pademonstravo V. Tamulis. – Gal galite renginio pavadinimą pasakyti, kuriais metais ir kas apie tai kalbėjo?”

V. Tamulis S. Grinkevičiui neskambina

S. Navajauskas priminė, kad pagal pirminį projektą viena iš kalvelių buvo numatyta Sausio 13-osios aukų atminimo įamžinimui, kad apie tai buvo šnekama skvere vykusiuose renginiuose.

Išgirdęs, kad skvero atidaryme apie tai kalbėjo tuometinis rajono meras ir  atminties įamžinimo idėjos autorius Saulius Grinkevičius, V. Tamulis sumojo pareikšti, kad pasikalbės apie tai su, pasak jo, buvusiu kolega.

“Kėdainių mugės” žiniomis, V. Tamulis dar nepasiryžo paskambinti praėjusios kadencijos merui, šios kadencijos savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui S. Grinkevičiui, kad išgirstų tai, ką galimai pats žino.

Pirmoji atminimo lenta – savanoriams

Pirmoji atminimo lenta, atidengta 2018 m., skirta žuvusiems Kėdainių krašto savanoriams. Joje įamžintos 97 Kėdainių savanorių ir karių, kurie savo gyvybes atidavė už Lietuvos laisvę 1919–1923 metais, pavardės. Paminklas buvo finansuotas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto.

Antroji – partizanams

Po metų, 2019 m. vasario 16 d., Atminties skvere buvo atidengta antroji atminimo lenta, skirta Kėdainių krašto partizaninio karo dalyviams, žuvusiems sovietinių okupacijų metais. Joje įamžinta apie 130 Kėdainių krašte kovojusių ir žuvusių partizanų pavardžių.

Dar 2018 m. vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šimtmečio proga pristatant Lietuvos didvyrių įamžinimo vietą, simboliškai pavadintą Atminties skveru, visuomenė gavo valdžios pažadą – per keletą metų šioje vietoje bus įamžintas visų krašto žmonių, atidavusių gyvybes už mūsų krašto laisvę, atminimas.

Valdžia pasikeitė, darbai – sustojo

Kaip tuomet sakė buvęs rajono meras S. Grinkevičius, ant antros kalvelės plokštumos turėjo būti iškaltos partizanų, ant trečiosios – tremtinių, žuvusių tremtyje, o ant ketvirtosios – Sausio 13-osios aukų, kėdainiečių Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus, pavardės. Taip šioje vietoje atsirasiąs vientisas memorialas, skirtas kovojusiems už laisvę atminti.

Šis sąrašas turėjo būti tęstinis – Kėdainių krašto muziejus buvo įpareigotas pateikti žuvusiųjų partizanų pavardžių sąrašą. Memoriale buvo suformuotos ir paruoštos dar dvi atminimo kalvelės.

Rajono valdžios vairą po rinkimų perėmus V. Tamulio komandai, jos iki šiol – tuščios.

Naujų sakurų nesodina

Neplečiamas ir Atminties skvere prieš keletą metų pradėtas formuoti sakurų parkas. Šlaite žydinčios japoniškos vyšnios turėjo būti ne vienintelės – planuota parkelį plėsti žemyn, beveik iki J. Basanavičiaus gatvės šaligatvio. Tačiau naujų sakurų nebuvo pasodinta.

Šie darbai buvo patikėti miesto seniūnijai, kuriai tada dar vadovavo dabartinis rajono meras V. Tamulis, jau mažai ką apie Atminties skverą „beprisimenantis“.

Naujų sakurų seniūnija nenupirko, teisinosi, kad iš pradžių sodinukai neatitikę keliamų reikalavimų, paskui jų kaina viršijusi suplanuotas lėšas…

Atgimimo simbolis

Sakuros skvere buvo pradėtos sodinti 2016 metais, taip pat 2017 metais. Dabar sakurų parke realiai pradeda formuotis medžių laja. Jau gausiau žydi ir patys medeliai.

Pasak rajono savivaldybės tarybos nario, kadenciją baigusio mero S. Grinkevičiaus, sakuros Atminties skverui buvo parinktos neatsitiktinai.

„Galbūt kažkam jos siejasi tik su Japonija, tačiau sakuros simbolizuoja atgimimą. Atminties skvere, kaip vilties ir atgimimo simbolis, jos ypač prasmingos. Šiandien daug pasaulio ir net Lietuvos miestų perėmę šią idėją ir puošiasi sakurų parkais“, – ir dėl netęsiamos idėjos kasmet sodinti naujus medelius apgailestavo idėjos autorius.