Kertėse snaudžiančios istorijos (IV)

Kviečiame susipažinti su Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos skelbto kūrybinio rašymo konkurso „Namų ir atminties kertėse snaudžiančios istorijos“ laimėtojų darbais. Antra III vieta – Rima Atkucevičienė, eilėraštis.

Tie kambariai, kuriuose žiemai užmiega

Plaštakės ir boružės, bus tušti artumos…

Užaugę, palikom vaikystės sapnus

Ir grindų plyšyje įkritusią monetą

Su tarybiniu herbu ir skaičiumi dvidešimt,

Naiviai tikėdami ją ištraukt, 

Kada nors…

Dabar pinigai jau ne tie,

Bet monetos – auksinė vertė,

Tiek kainavo saldainis Josvainių žydiškoj karčemoj,

Kuri dabar nugabenta į Rumšiškes.

Baltos ir aukštos seno namo durys

Slėpė mane su broliu,

Kai pro rakto skylutę žiūrėdavom

Ir klausydavom kaip šnibžda tėvai

Ir tetulės,

Jie turėjo tiek daug paslapčių,

Net nuo savęs pačių…

Už sienos, kaimynė ratelį vis mynė ir dainavo

Lenkiškas dainas,

Virė virtinius su varške ir peletrūnu, 

Gardesnių jau nebus…

 Peletrūnas man buvo egzotiškas žodis

 Kaip dabar – falafeliai.

Ji sakė, kad šiame name buvo špitolė

Ir meldėsi lenkiškai, uoliai,

Kad dvasios nebelstų ir neskraidytų naktim.

Mes nebijojom dvasių, tik vėjo,

Kuris ėjo skardiniu stogu

Ir kamanių, kurių būdavo daug, 

Kai liepos žydėjo prie bažnyčios. 

Ji buvo čia pat, už namo langų ir kamanės,

 Nuo gausmo varpų, skrido į veidus, mums bėgiojant. 

Mediniai, pilki (reiks nudažyt geltonai, kalbėjo tėvai) namai,

Mums buvo geltoni nuo saulės…

Vis dar prisimenu, kaip juos griovė.

Kam reikalinga sena špitolė , kurios sienose

Gyvena dvasios ir kirvarpos.

Sapnuose mano namai tušti ir didingi,

Žiemą čia miega boružės ir plaštakės,

O pro atvirus langus sninga, sninga, sninga…