Search
Pradžia

Judėjimas – viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta regu­liariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais – ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu – abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su liga. Ar yra ligų, kuriomis sergant fizinė veikla turi būti ribojama? Kaip sportas gali padėti išvengti kardiovaskulinių ligų ir pagerinti savijautą sergant kitomis ligomis? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Judėjimo nauda – kiekviename žingsnyje

Profesorius P. Šerpytis pasakoja, kad judėjimas ne tik gali išgelbėti nuo daugelio ligų, bet ir padėti kovoti su esamais negalavimais.

„Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai. Priešingai – judėjimas yra gyvenimo esmė, jis padeda kovoti su visomis ligomis ir jų išvengti. Remiantis Europos kardiologų draugijos 2020 m. pateiktomis gairėmis, judėti rekomenduojama sergant bet kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Priklausomai nuo negalavimų, gali skirtis rekomenduojamos fizinės veiklos rūšis ir krūvis“, – teigia prof. P. Šerpytis.

Anot jo, fizinė veikla kelia teigiamas emocijas, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą, arterinį kraujo spaudimą ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei vėžinėmis ligomis.

Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis netinka intensyvus sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, jėgos treniruotės ir sunkumų kilnojimas.

„Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kaulų ir raumenų pajėgumą, lankstumą, užkerta kelią cukriniam diabetui atsirasti, didina gerojo cholesterolio kiekį ir neleidžia priaugti svorio, nes padeda reguliuoti kūno masės indeksą. Fizinis aktyvumas reabilitacijos programose, skiriamas po kardiovaskulinių įvykių, mažina pakartotinių įvykių atsiradimo riziką.

Be to, fizinė veikla padeda kovoti ir su depresijos simptomais – tai ypač aktualu infarktu persirgusiems žmonėms, nes net 20 proc. jų jaučia suprastėjusią psichikos sveikatos būklę. Judėti ypač svarbu ir vyresniems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – reguliari fizinė veikla sumažina demencijos atsiradimo ir negalios riziką, pagerina bendrą žmonių gyvenimo kokybę“, – apie fizinio aktyvumo naudą kalba prof. P. Šerpytis.

Prieš pradedant būtina pasikonsultuoti su specialistu

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, sveikiems žmonėms užsiimti fizine veikla rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę, o fizinis aktyvumas laikomas vidutiniu, kai per savaitę sudeginama iki 2 000 kilokalorijų. Tačiau turintiems sveikatos sutrikimų būtina pasitarti su specialistu prieš pradedant aktyviau sportuoti.

„Jeigu žmogus nori pradėti sportuoti, tačiau jo kraujagyslės yra susiaurėjusios ar jis serga išemine širdies liga, pirmiausia reikia pagydyti šiuos negalavimus, pakoreguoti spaudimą ir tik tada imtis sporto. Intensyvi fizinė veikla šiuo atveju netinka, pakaks ir 75 min. per savaitę. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis netinka intensyvus sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, jėgos treniruotės ir sunkumų kilnojimas, nebent pacientas visiškai išgydytas, nebejaučia jokių su liga susijusių simptomų.

Tačiau vidutinio intensyvumo sportas, kaip plaukimas, ėjimas, važiavimas dviračiu, o vyresniems – golfas, puikiai tinka. Net ir esant širdies nepakankamumui galima daryti specialius fizinius pratimus. Fizinis aktyvumas padeda pagerinti visų širdies ligų atsaką į simpatinės nervų sistemos, atsakingos už organizmo apsaugą streso metu, stimuliaciją – sportas veikia kaip vaistas“, – judėjimo galią pabrėžia prof. P. Šerpytis.

Parengta pagal pranešimą spaudai