Nors bendras padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą jaučiančių Lietuvos gyventojų skaičius per metus nepasikeitė, gerokai išaugo stiprų stresą patiriančių žmonių dalis.
Ženkliai padidėjusią įtampą šiemet nurodo 26 proc. gyventojų, kai prieš metus tokių buvo 19 proc. – santykinai jų padaugėjo daugiau nei trečdaliu.
Didžiausiu nerimo šaltiniu ir toliau išlieka karas bei geopolitinė situacija, tačiau pastebimai išaugo ekonominės situacijos ir informacinės aplinkos keliama įtampa.
Tai atskleidė didžiausios platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimų“ rugsėjį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Iš viso 65 proc. šalies gyventojų teigia pastaruoju metu jaučiantys padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą – lygiai tiek pat, kiek 2025 m. rugsėjį. Tačiau pasikeitė patiriamo streso intensyvumas: šiek tiek padidėjusią įtampą jaučiančių dalis sumažėjo nuo 46 iki 39 proc., o ženkliai padidėjusią – išaugo trečdaliu.
Ženkliai padidėjusią įtampą dažniau nurodo 18–45 metų gyventojai, o šiek tiek padidėjusią įtampą – moterys. Padidėjusios įtampos dažniau nejaučia vyrai ir 46 metų bei vyresni respondentai.
„Stresas, įtampa auga, kaip tyrimas ir atskleidė, dėl karo, kainų augimo. Ilgą laiką besitęsianti įtampa sukelia nuovargį – dėl užsitęsusio karo ir nuolatinės grėsmės pojūčio žmonės pradeda jausti lėtinį stresą“, – komentavo Danutė Savickienė, medicinos psichologė.
Karas išlieka didžiausiu streso šaltiniu
Kaip ir prieš metus, didžiausiu gyventojų streso šaltiniu išlieka karas ir geopolitinė situacija. Šią priežastį nurodo 41 proc. padidėjusią įtampą jaučiančių respondentų – beveik tiek pat, kiek 2025 m., kai rodiklis siekė 42 proc. Karas ir geopolitinė situacija dažniau kelia įtampą vyriausiems bei aukščiausio išsimokslinimo respondentams.
Antroje vietoje išlieka darbas, jo krūvis ir nestabilumas – šią priežastį įvardijo 15 proc. respondentų, palyginti su 19 proc. pernai. Trečioje vietoje – politinė įtampa, kurią nurodo 14 proc., palyginti su 18 proc. 2025 metais.
Taigi trys pagrindiniai Lietuvos gyventojų įtampos šaltiniai per metus nepasikeitė – tai karas, darbas ir politinė įtampa. Tokia pati trijulė dominavo ir 2025 m. apklausoje.
Grįžta nerimas dėl kainų ir ekonomikos
Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – didėjanti ekonominių veiksnių reikšmė. Kainų augimą, infliaciją ir bendrą ekonominę situaciją kaip padidėjusios įtampos priežastį šiemet įvardijo 10 proc. respondentų. Pernai tokių buvo 5 proc., o 2024 m. – vos 2 proc.
2024 m. „Visipsichologai.lt“ inicijuotame tyrime buvo fiksuojama, kad infliacijos keliama įtampa smarkiai sumažėjusi – tuo metu ekonomines priežastis minėjo vos 2 proc. respondentų, palyginti su 14 proc. 2023 metais.
Šių metų apklausoje taip pat išaugo bendros aplinkos ir situacijos keliama įtampa – ją nurodo 8 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo 3 proc.
Ryškėja ir dar viena tendencija – informacinės aplinkos poveikis gyventojų stresui. Žiniasklaidą ir medijas kaip padidėjusios įtampos priežastį šiemet spontaniškai įvardijo penkis kartus daugiau respondentų: 5 proc., palyginti su vos 1 proc. prieš metus.
Emociniai resursai senka
„Tyrimo rezultatuose labiausiai išsiskiria ne tik tai, kad net du trečdaliai žmonių jaučia padidėjusią įtampą, bet ir tai, kad daugėja žmonių, kurie ją jaučia ženkliai“, – sako medicinos psichologė-psichoterapeutė, emocinės sveikatos klinikos „Anima Psichologija“ įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.
Pasak jos, tokia būsena susidarė, nes gyvename ilgalaikio neapibrėžtumo fone – karas, geopolitinė ir politinė įtampa, ekonominiai rūpesčiai, darbo krūvis tampa tarsi nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. „Žmogus prie tokios būsenos gali priprasti ir pradėti ją laikyti normalia, nors jo emociniai resursai palaipsniui senka“, – sakė psichologė.
Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė atkreipė dėmesį ir į darbdavių vaidmenį: net 44 proc. respondentų teigia, kad jų nuomonė apie darbdavį pagerėtų, jei šis suteiktų nemokamą galimybę lankytis pas psichologą. „Tai kelia svarbų klausimą – kiek sprendimą kreiptis pagalbos lemia ne tik mūsų požiūris į psichologinę pagalbą, bet ir jos prieinamumas bei finansinės galimybės? Manau, tai svarbi kryptis, apie kurią verta kalbėti tiek darbdaviams, tiek visai visuomenei“, – komentavo ji.
Darbdaviams – svarbus signalas
Darbas, jo krūvis ir nestabilumas išlieka antra dažniausiai spontaniškai minima padidėjusios įtampos priežastimi. Ją nurodo 15 proc. respondentų, o moterys su darbu susijusią įtampą mini dažniau.
Tyrimas kartu rodo, kad darbdavių investicijos į darbuotojų psichologinę gerovę vertinamos palankiai. 44 proc. apklaustųjų nuomonė apie darbdavį pagerėtų sužinojus, kad šis suteikia nemokamą galimybę lankytis pas psichologą. 53 proc. nuomonė nepasikeistų, o tik 3 proc. – pablogėtų. Teigiamą poveikį darbdavio įvaizdžiui dažniau nurodo moterys ir 18–35 metų gyventojai.
PŽ
