Vyresniame amžiuje sveikatos klausimų tik daugėja, tačiau kartu nemažėja ir klaidingų įsitikinimų, kurie ateina iš pažįstamų, kaimynų ar senų įpročių.
Vieni „dėl visa ko“ turi visai netinkamų vaistų, kiti, išsigandę blogesnių tyrimų rezultatų, imasi kraštutinumų, arba laikosi įsitikinimų, kad vaistažolės niekada negali pakenkti.
Vaistininkės pasidalijo dažniausiai girdimais mitais ir paaiškino, kaip pasirūpinti savimi saugiau.
Sulaukus brandaus amžiaus sveikata iškyla į pirmą vietą. Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, net 32,5 proc. vyresnio amžiaus žmonių rūpinimąsi savimi pirmiausia sieja būtent su rūpesčiu savo fizine ar emocine sveikata – gerokai dažniau nei visi šalies gyventojai, kurių taip mano 19,4 proc.
Kartu daugėja ir konkrečių iššūkių: sąnarių skausmus ar judėjimo sunkumus nurodo 40,5 proc., padidėjusį kraujospūdį – 33,4 proc., širdies ir kraujagyslių sutrikimus – 26,4 proc., kitas lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar autoimuninės ligos, – 14,5 proc. senjorų.
Natūralu, kad kartu su rūpesčiu sveikata auga ir vartojamų vaistų bei papildų skaičius. Bet čia, pasak vaistininkių, dažnai įsipina senų įpročių ir klaidingų „tiesų“, o tai gali kainuoti brangiau nei atrodo.
1. Nitroglicerinas rankinėje „dėl visa ko“ – pavojingas paveldas
Vieną ryškiausių pavyzdžių vaistininkė Jelena Deksnienė vadina „nitroglicerino istorija“. Anksčiau buvo gana gajus įsitikinimas, kad jei žmogus jaučia nemalonų pojūtį širdies plote, tokį vaistą tiesiog būtina turėti po ranka. Tačiau toks požiūris klaidingas.
„Savavališkas nitroglicerino vartojimas pavojingas – šis vaistas veikia stipriai, plečia kraujagysles ir gali taip staiga sumažinti kraujospūdį, kad net kiltų pavojus netekti sąmonės. Jį vartoti galima tik gydytojui paskyrus“, – paaiškina J. Deksnienė.
Vietoj jo rankinėje ji siūlo turėti validolio, kurio sudėtyje yra valerijono ir kuris veikia raminamai. Tačiau ir dėl to geriausia iš anksto pasitarti su specialistu, kuris žino konkrečius sveikatos nusiskundimus.
2. Visiškas druskos atsisakymas – rizikingas kraštutinumas
Dar viena klaida, su kuria vaistininkės susiduria dažnai, – kraštutinės reakcijos į blogesnius cholesterolio ar kraujospūdžio rodiklius.
Vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad dalis žmonių, vos sužinoję apie padidėjusius rodiklius, visiškai atsisako druskos.
„Per daug druskos negerai, bet natris gyvybiškai reikalingas tiek jaunam, tiek senjorui.
Per mažas jo kiekis organizme gali būti pavojingas ir sukelti silpnumą, galvos skausmą, pykinimą, o sunkesniais atvejais – net sumišimą, koordinacijos sutrikimus ar kitus negalavimus.
Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai žmogus gali vartoti ir kitus vaistus ar turėti lėtinių ligų“, – įspėja specialistė.
3. Vaistų laikymo klaidos: akių lašams ne vieta šaldytuve
Iš pirmo žvilgsnio nekalta klaida gali atrodyti ir netinkamas vaistų laikymas. Pasak J. Aleknienės, vienas dažnesnių pavyzdžių – akių lašai, kurie atsiduria šaldytuve vien dėl to, kad žmonės tikisi taip prailginti jų galiojimą.
Vaistininkė pabrėžia, kad taip elgtis reikėtų tik tada, kai ant preparato aiškiai nurodyta, jog jį būtina laikyti šaldytuve.
Akių lašų galiojimo trukmė dažniausiai susijusi ne su temperatūra, o su sterilumu. Tad jei preparatas jau seniai atidarytas, jo laikymas šaldytuve jo „neišgelbės“. Tokiu atveju saugiau jų nebenaudoti – jei problema kartojasi, geriau atnešti juos į vaistinę ir įsigyti naujų.
„Apskritai namų vaistinėlę verta peržiūrėti reguliariai – idealiu atveju kas pusmetį, bet bent kartą per metus tikrai derėtų. Tai padeda laiku pastebėti pasibaigusio galiojimo vaistus, nebeaiškios paskirties preparatus ar priemones, kurios namuose laikomos vien iš įpročio“, – pasakoja J. Aleknienė.
4. „Nekaltos“ vaistažolės su vaistais gali ir nesutarti
Ko gero, klastingiausias mitas – kad vaistažolės yra visiškai saugios ir jų galima vartoti kiek nori, nederinant su vaistais. Kaip pavyzdį J. Deksnienė mini jonažolę, kuri dažnai vartojama dėl prastesnės nuotaikos – ypač prasidėjus rudeniui. Tačiau ji gali keisti kepenų fermentus ir kai kurių vaistų veikimą.
„Eurovaistinės“ vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad jei naudojate kraują skystinančius vaistus, atsargiau reikėtų vartoti ir tai, kas gali veikti kraujo krešėjimą – pavyzdžiui, didelius kiekius ginkmedžio, dilgėlių, imbiero, česnako, stiprios žaliosios arbatos. „Tai nereiškia, kad jų būtina atsisakyti – tiesiog padarykite kelių valandų pertrauką iki aspirino ar kitos kraują veikiančios tabletės“, – paaiškina ji.
Vaistininkės mini ir daugiau pavyzdžių: preparatus su saldymedžiu reikėtų atsargiau vartoti tiems, kurie turi problemų su skysčių užsilaikymu organizme, geria vaistus spaudimui reguliuoti. Mėtas – besiskundžiantieji refliuksu. „Labai sunku išvardinti visus variantus, todėl geriausias patarimas – vengti eksperimentuoti savarankiškai ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, – sako J. Deksnienė.
5. Jei padėjo kaimynei ar kažkada padėjo jums – dar nereiškia, kad tiks ir dabar
Dar vienas įprotis, kurio vaistininkės pataria atsisakyti, – gydytis pagal kitų patirtis. „Geriate savo paskirtus vaistus, o kaimynei padeda kiti – tačiau jūs nežinote visų aplinkybių, kas gali lemti skirtumą. Tik specialistas gali įvertinti bendrą vaizdą“, – įspėja J. Aleknienė.
Panašiai svarbu nepersistengti ir su papildais. Pasiklausę patarimų žmonės kartais patys nežino vartojantys skirtingus preparatus su ta pačia veikliąja medžiaga, todėl bendra dozė tampa gerokai per didelė. Todėl vaistininkės ragina į vaistinę atsinešti vartojamų preparatų pavadinimus ar jų nuotraukas – taip bus galima patarti tikslingiau.
Atsargumo reikia ir grįžus senai bėdai. Kartais norima vėl įsigyti kadaise gydytojo skirtą vaistą, kurio prireikė po metų ar kelerių. „Jei problema pasikartojanti ir vaistas buvo skiriamas periodiškai, vaistininkas gali padėti, tačiau pastebėjęs ūmesnę ar neaiškią situaciją būtinai nukreips pas gydytoją. Vaistinė nėra greito maisto restoranas – mes daug klausinėjame būtent todėl, kad norime išsiaiškinti ir padėti“, – pabrėžia J. Deksnienė.
Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“:
Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.
