Search
Pradžia

Klausa – vienas pagrindinių žmogaus pojūčių ir labai svarbi socialinės integracijos dalis. Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo gebėjimui dirbti ir mėgautis gyvenimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Tačiau, specialistai pastebi, kad pacientai dėl klausos sutrikimų dažnai į juos kreipiasi per vėlai. Apie klausos sutrikimus, jų galimas priežastis ir savalaikės diagnostikos svarbą pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas. 

Pasak pašnekovo, klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių (klausos, uoslės, regėjimo, skonio ir lytėjimo) yra pažeidžiama dažniausiai. Kas dešimtas žmogus turi tam tikrą klausos sutrikimą. Bėgant metams ši problema tampa vis opesnė – klausos praradimas pasireiškia kas trečiam vyresniam nei 65 metų žmogui ir pusei vyresnių nei 75 metų žmonių.

Daugelis žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia klausa, mano, kad tai natūrali senėjimo proceso pasekmė, todėl tiesiog su tuo susitaiko. Tačiau, gydytojo teigimu, dažnai klausos praradimas yra sveikatos sutrikimo, ligos ar kitos sveikatos būklės sukelta komplikacija. Tam tikri klausos sutrikimų tipai yra sėkmingai gydomi ir jų galima išvengti.

Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas, diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinamas mišriu klausos sutrikimu. Klausos pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis.

PSO atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo nulemtą klausos sutrikimą. Dažniausios mišraus klausos praradimo priežastys – galvos traumos, infekcijos ar paveldėjimas.

Gydytojo otorinolaringologo teigimu, klausos sutrikimų simptomus gali sukelti ne tik ligos, bet ir vaistai. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą.

Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui, laikui bėgant. Gydytojas įvardina požymius, kuriuos pastebėjus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

  • Dažnai prašote pakartoti, ką pasakė pašnekovas;
  • Negalite sekti pokalbio (ypač telefonu ar restorane) arba manote, kad kiti žmonės murma po nosimi;
  • Negirdite tam tikrų aukštų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo;
  • Norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą;
  • Jaučiate spengimą ausyse, skysčio pojūtį arba spaudimą ausyje;
  • Jaučiate pusiausvyros sutrikimą ar galvos svaigimą;
  • Klausos sutrikimas ima trukdyti jūsų kasdienei veiklai;
  • Klausos sutrikimas pasunkėja arba nepraeina;
  • Klausos sutrikimas pasireiškia vienoje ausyje;
  • Staigiai praradote klausą;
  • Jaučiate ausų skausmą kartu su klausos sutrikimais.

Patyręs specialistas taip pat nurodo apie vaiko klausos sutrikimus įspėjančius simptomus:

Nereaguoja į stipresnį garsą;

Neatsisuka į garsus arba sakant jo vardą (vyresnis nei 6 mėnesių vaikas);

Reaguoja į kai kuriuos, bet ne visus garsus;

Nesivysto vaiko kalba.

Klausos praradimo gydymas dažnai priklauso nuo jo tipo ir laipsnio. Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopu, mikroskopu ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas – audiometrija, kurios metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas.

„Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Žmogaus kalba paprastai patenka į 500–3000 Hz diapazoną.

Todėl, jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi – būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą. Kuo anksčiau jis bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis“, – baigdamas pokalbį pabrėžia gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.