Galima nemokamai ir anonimiškai pasitikrinti dėl ŽIV bei hepatitų

Minint Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę, gyventojai gali atvykti pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę pavojingomis infekcijomis – ŽIV arba hepatitais.

Gegužės 17 d., antradienį, nuo 10.30 iki 12 val. rajono gyventojai, rizikos grupės asmenys, norintys pasidaryti greituosius ŽIV, hepatitų B ir C testus, anonimiškai, nemokamai ir be išankstinės registracijos kviečiami į Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyrių, Žemo slenksčio paslaugų kabinetą (Budrio g. 5).

Kas yra virusinis hepatitas C?

Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėn., kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas.

Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Virusas paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (pvz.: apsikabinant, bučiuojantis).

ŽIV – kas tai?

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – tai infekcija, kuri silpnina žmogaus imuninę sistemą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Užsikrėtęs šiuo virusu žmogus tampa neatsparus kitoms ligoms (tuberkuliozei, vėžiui ir kt.). Paskutinė ŽIV ligos stadija – įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), kuris nustatomas, kai asmeniui diagnozuojama viena iš indikacinių ligų (Kapoši sarkoma, ŽIV išsekimo sindromas, stemplės kandidozė ir kt.).

ŽIV yra klastinga infekcija, nes kelis metus ar net dešimtmečius gali progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami. Svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus neperduoda šios infekcijos savo seksualiniams partneriams, nes yra slopinamas viruso dauginimasis. Todėl ankstyva prieiga prie antiretrovirusinės terapijos ir parama norint toliau gydytis yra labai svarbi ne tik siekiant pagerinti ŽIV užsikrėtusių žmonių sveikatą, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Kaip plinta ŽIV?

Infekcijos šaltinis yra ŽIV užsikrėtęs žmogus. Liga plinta lytinių santykių metu, per kraują, taip pat jį gali perduoti motina vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Šiuo virusu neužsikrečiama per įprastą kasdienį sąlytį, pavyzdžiui, apsikabinant, spaudžiant rankas arba dalinantis asmeniniais daiktais.

Kam reikėtų pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatito C pirmiausia rekomenduojama asmenims:

• turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiuoju ŽIV arba turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;

• teikiantiems seksualines paslaugas už atlygį;

• patyrusiems lytinę prievartą;

• vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas;

• sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;

• rizikos grupėms priklausantiems asmenims (jūreiviams, kaliniams, medikams ir kt.);

• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais:

• asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas;

• jei buvo atliktos chirurginės operacijos, Cezario pjūvis;

• organų ir kraujo donorams, taip pat hemodializuojamiems arba kraujo ligomis sergantiems pacientams;

• jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas.

Parengta pagal NVSC ir Kėdainių PSPC inf.