Atminties skvere – užmaršties ženklai

Gegužės 17-ąją Lietuvoje buvo minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, tačiau kėdainiečiai dar negalėjo šiame memoriale pagerbti visų krašto partizanų, žuvusių kovose už laisvę. Graži idėja atmintį apie laisvės kovotojus sutelkti vienoje vietoje dar iki galo neįgyvendinta. 

Noras – vientisas memorialas

Pristatydamas idėją tuometinis Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius sakė norintis, kad mieste atsirastų vientisas memorialas, kuriame būtų įrašytos kovotojų už laisvę pavardės. Mero pagrindinis motyvas buvo tai, kad svarbiausia yra atminti ir pagerbti konkrečius žmones, nes tik jų pasiaukojimo Tėvynei rezultatu tapo mūsų ir ateities kartų laisvė.

Pirmoji atminimo lenta – savanoriams

Tuomet, prieš dvejus metus, iškilmių metu buvo atidengtas paminklas – pirmoji atminimo lenta, skirta žuvusiems Kėdainių krašto savanoriams. Joje buvo įamžintos 97 Kėdainių savanorių ir karių, kurie savo gyvybes atidavė už Lietuvos laisvę 1919–1923 metais, pavardės. Paminklas buvo finansuotas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto.

„Manau, kad gražesnio ir prasmingesnio valstybės atminties įvertinimo negali būti, kaip prisiminti žmones, žuvusius už mūsų valstybės laisvę ir nepriklausomybę“, – iškilmių metu kalbėjo tuometinis rajono vadovas.

Skvero užuomazgos – prieš šešerius metus

Atminties skveras imtas formuoti pakeliui į Dotnuvos gatvės kapines, kuriose palaidoti Laisvės kovose kritę savanoriai. Skvero užuomazgos jau buvo, nes 2014 m. šioje vietoje, už išeivių kraštiečių testamentu paliktas lėšas, buvo pastatytas unikalus gaublio formos paminklas „Kovojusiems su okupantais, siekiant atstatyti laisvą ir nepriklausomą valstybę“. Paminklo autorius yra architektas Marius Mateika, kuriam vėliau buvo patikėta suprojektuoti ir būsimą memorialą.

Pasinaudojus dėkingu reljefu ir siekiant natūralumo, buvo suformuotos žemės kalvelės. „Jos, einant link „gaublio“,  kelia emocinę įtampą ir žiūrovą parengia visos memorialo kompozicijos supratimui“, – pristatydamas Atminties skvero idėją, anuomet „Kėdainių mugei“ pasakojo tuometinis savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas.

Skvere taip pat įrengtas šviečiantis vėliavos stiebas, skirtas iškelti Lietuvos valstybės tautinei vėliavai, pastatyti suoliukai, palei taką suformuota vieta gėlėms. Tamsiuoju paros metu memorialo teritorija apšviesta.

Spėta įamžinti ne viskas

Dar 2018 m. vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šimtmečio proga pristatant Lietuvos didvyrių įamžinimo vietą, simboliškai pavadintą Atminties skveru, visuomenė gavo valdžios pažadą – per keletą metų šioje vietoje bus įamžintas visų krašto žmonių, atidavusių gyvybes už mūsų krašto laisvę, atminimas.

Prieš porą metų planuota, kad šioje vietoje iškils ir daugiau kovotojams už laisvę skirtų paminklų. Kaip sakė buvęs rajono meras S. Grinkevičius, ant antros kalvelės plokštumos turėjo būti iškaltos partizanų, ant trečiosios – tremtinių, žuvusių tremtyje, o ant ketvirtosios – Sausio 13-osios aukų, kėdainiečių Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus, pavardės. Taip šioje vietoje atsirasiąs vientisas memorialas, skirtas kovojusiems už laisvę atminti.

Taigi po metų, 2019 m. vasario 16 d., Atminties skvere buvo atidengta antroji atminimo lenta, skirta Kėdainių krašto partizaninio karo dalyviams, žuvusiems sovietinių okupacijų metais. Joje įamžinta apie 130 Kėdainių krašte kovojusių ir žuvusių partizanų pavardžių.

Šis sąrašas turėjo būti tęstinis – Kėdainių krašto muziejus buvo įpareigotas pateikti žuvusiųjų partizanų pavardžių sąrašą.

Valdžia pasikeitė, darbai – sustojo

Memoriale buvo suformuotos ir paruoštos dar dvi atminimo kalvelės. Praėjo metai, tačiau, rajono valdžios vairą po rinkimų perėmus naujai komandai, jos liko tuščios.

Į skverą užklystančius praeivius glumina liūdnas vaizdas. „Koks gi čia Atminties skveras? Jau praėjusiais metais buvo graudu žiūrėti į nušiurusią pievelę, krūmelius. Pernai tikėjausi, kad atsiras dar bent vienas paminklas su pavardėmis. Nėra… Atmintis turi būti išsaugota!” – įsitikinusi kėdainietė, visuomenininkė Irena Stanislauskienė.

Tuo tarpu rajono savivaldybėje planai dėl atminimo lentų įrengimo – nekonkretūs. Mero patarėja ryšiams su visuomene Jorūnė Liutkienė teigia, kad finansavimą planuoti bus galima tik istorikams atlikus pavestą užduotį.

„Atminties skvero kalvelėse užrašyti visų pokario metais žuvusių Lietuvos partizanų pavardes buvo suplanuota prieš keletą metų. Kėdainių krašto muziejus buvo įpareigotas pateikti žuvusiųjų partizanų pavardžių sąrašą. Muziejaus istorikas Vaidas Banys tikina, kad tai yra labai imli laikui ir gana sudėtinga procedūra.

Sąrašus reikia sutikrinti, kad jokiu būdu į jį nepakliūtų asmenys, kurie gali būti nusikaltę žmogiškumo sampratai ar dalyvavę žydų genocide. Norint užbaigti šį projektą, reikia archyvuose praleisti ne vieną mėnesį. Tik istorikui V. Baniui pateikus žuvusių partizanų sąrašą, bus galima planuoti finansavimą ir įrengti atminimo lentas su jų apšvietimu“, – rašoma iš savivaldybės gautame atsakyme.

Sakurų parko idėja – pristabdyta

Neplečiamas ir Atminties skvere prieš keletą metų pradėtas formuoti sakurų parkas. Šlaite žydinčios japoniškos vyšnios turėjo būti ne vienintelės – planuota parkelį plėsti žemyn, beveik iki J. Basanavičiaus gatvės šaligatvio. Tačiau per pastaruosius dvejus metus, taip pat ir šiemet, naujų sakurų nebuvo pasodinta.

Šie darbai buvo patikėti miesto seniūnijai, kuriai tuomet vadovavo dabartinis rajono meras Valentinas Tamulis. Deja, nupirkti naujų medelių nepavyko – teisintasi, kad iš pradžių sodinukai neatitiko keliamų reikalavimų, paskui jų kaina viršijo suplanuotas lėšas…

Šiemet gi atvirai pripažįstama, kad sakurų parko plėtra – stabdoma. „…nuspręsta susilaikyti ten toliau sodinant medžius ir statant kitus objektus. Paaugus medžiams ir kitiems augalams bei iki galo užbaigus paminklinius kauburėlius, geriau matysis, koks gi formuojasi realus vaizdas. Tik tada bus sprendžiama dėl sakurų sodo plėtros“, – rašoma mero patarėjos atsakyme. Ten pat priduriama, kad sakuros skvere buvo pradėtos sodinti 2016 metais, taip pat 2017 metais. Dabar sakurų parke realiai pradeda formuotis medžių laja. Jau gausiau žydi ir patys medeliai.

Pasak rajono savivaldybės tarybos nario, kadenciją baigusio mero S. Grinkevičiaus, sakuros Atminties skverui buvo parinktos neatsitiktinai. „Galbūt kažkam jos siejasi tik su Japonija, tačiau sakuros simbolizuoja atgimimą.

Tad šiame Atminties skvere, kaip vilties ir atgimimo simbolis, jos ypač prasmingos. Šiandien daug pasaulio ir net Lietuvos miestų perėmę šią idėją ir puošiasi sakurų parkais“, – dėl netęsiamos idėjos kasmet sodinti naujus medelius apgailestavo idėjos autorius.