Išmanusis telefonas tapo vienu patogiausių šiuolaikinio žmogaus įrankių. Tačiau kuo daugiau funkcijų telpa viename ekrane, tuo sunkiau nuo jo atsitraukti.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad pranešimų sistema ir socialiniai tinklai veikia panašiu principu kaip kazino lošimų automatai, todėl įprotis nuolat tikrinti telefoną formuojasi greitai.
Vis dėlto jį mažinti galima pradėjus nuo kelių paprastų žingsnių, kurie padės susigrąžinti laiką tikram poilsiui.
Atrodytų, kad mes laisvo laiko turime daugiau nei bet kuri ankstesnė karta – tačiau ne visada tai reiškia tikrą poilsį.
Nacionalinio savijautos indekso duomenys rodo, kad tik 38 proc. žmonių bent kartais sąmoningai skiria laiko poilsiui. Kitaip sakant, šiandien daugybei žmonių sunku išties atsipalaiduoti – ypač tada, kai dėmesį nuolat pasiglemžia ekranai.
„Poilsio kokybė – ne mažiau svarbi nei jo kiekis. Vien laisvas laikas dar negarantuoja atsigavimo, jei jo metu mūsų dėmesys nuolat blaškomas, o mintys lieka įsitraukusios į nenutrūkstantį informacijos srautą.
Matome, kad sąmoningas poilsis daugeliui vis dar nėra savaime suprantamas įprotis, todėl gebėjimas bent trumpam atsitraukti nuo ekranų tampa svarbia emocinės higienos dalimi“, – sako „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Reiškinys, kuriam mokslininkai jau davė vardą
Psichoterapeutas D. Jakučionis sako, kad poilsio kokybę pirmiausia lemia ne pats telefono laikymas rankoje, o tai, kaip juo naudojamės.
„Jei tuo pačiu metu mėginame ilsėtis, bendrauti, stebėti aplinką ir dar nuolat žvilgčioti į ekraną, smegenys priverstos nuolat perjunginėti dėmesį. Tai didina mąstymo krūvį, todėl jos nesiilsi.
Tyrimai rodo, kad net telefono buvimas šalia gali mažinti koncentraciją, nes tada reikia nepasiduoti impulsui jį tikrinti.
O socialiniai tinklai ir pranešimai tą impulsą tik stiprina – jie veikia panašiu principu kaip kazino automatai: niekada nežinai, kas gero „iškris“, todėl norisi tikrinti vėl ir vėl“, – aiškina D. Jakučionis.
Specialistas pasakoja, kad mokslininkai jau yra įvardiję šį fenomeną – jis vadinamas „nuolatiniu budrumu internete“ (angl. online vigilance).
„Jis pasireiškia trimis procesais: mintys vis sugrįžta prie to, kas vyksta telefone; tampame jautresni pranešimams; o kartais patys tikriname telefoną net tada, kai jis tyli. Kitaip tariant, dalis mūsų dėmesio nuolat lieka budėti fone, net kai telefonas tiesiog guli kišenėje“, – sako psichoterapeutas.
Griebiamės telefono, nes per sunku būti tik su savimi
Pasak D. Jakučionio, svarbus ir kitas aspektas – telefonas tapo lengvai prieinama priemone išvengti buvimo su savimi.
Viename tyrime žmonės turėjo pabūti tyloje, be jokių trikdžių – tačiau jei norėjo, galėjo save nukrėsti elektra.
Net 67 proc. vyrų ir 25 proc. moterų pasirinko elektros smūgį, kad tik turėtų ką veikti. Vienas dalyvis tai padarė net 190 kartų, nors pabūti su savimi tereikėjo 6–15 minučių.
„Žmonėms sunku išbūti su savimi ir savo tyla. Juos pradeda trikdyti jų mintys, emocijos, vidinė įtampa. Telefonas leidžia nuo to greitai pabėgti – jis atsirado kaip priemonė greitai ir automatiškai nebebūti su savimi“, – sako D. Jakučionis.
Vienas klausimas sau parodys, ar telefonas – poilsio priešas
Vis dėlto psichoterapeutas pabrėžia – ekranai nėra vien emociniai ar dėmesio „vampyrai“.
Labiausiai vargina įprotis greitai ir paviršutiniškai „skenuoti“ turinį, neužsibūnant ilgiau ties viena mintimi ar vaizdu. Toks naudojimasis telefonu ne tik blaško dėmesį, bet ir gali kelti neigiamas emocijas – įtampą, pavydą, dirglumą ar vidinį nerimą.
Tačiau kartais telefonas iš tiesų gali tapti atsipalaidavimo dalimi.
Pavyzdžiui, jei žmogus sąmoningai pažiūri vieną pasirinktą turinį, į jį įsitraukia, galbūt pakomentuoja ar pasidalija juo su draugu, iš to gimsta pokalbis ar geros emocijos, tai gali veikti kaip malonus atokvėpis.
„Svarbu ne demonizuoti telefoną, o sąžiningai savęs paklausti: kaip jaučiuosi po pusvalandžio su telefonu rankoje? Ar jaučiuosi pailsėjęs, prisipildęs, nurimęs? Ar labiau išsekęs, tuštesnis, sudirgęs? Šis klausimas labai gerai parodo, ar reikėtų kažką keisti“, – sako D. Jakučionis.
Nuo ko pradėti, jei norisi mažiau ekranų ir daugiau tikro poilsio
Psichoterapeutas pabrėžia, kad norint riboti laiką su telefonu, nebūtina griebtis radikalių sprendimų. Daug tvaresnis kelias – maži, lengvai įgyvendinami pokyčiai kasdienybėje. Jis rekomenduoja:
- bent dalį dienos telefono nelaikyti nuolat matomoje vietoje – palikti kitame kambaryje;
- nesinešti jo į miegamąjį;
- valgio metu telefoną padėti į šalį, ypač būnant su šeima – tai bus ir geras pavyzdys vaikams;
- sumažinti nebūtinų pranešimų kiekį nustatymuose;
- susikurti trumpus laiko langus be ekrano – pvz., atsibudę ar prieš miegą 30 min. neimkite telefono į rankas;
- išjungti spalvas telefone (angl. greyscale) – tai mažins stimuliaciją, bus nebe taip įdomu žiūrėti į telefoną.
„Žiūrėkite į tai ne kaip į bausmę, o kaip į eksperimentą. Pabandykite savaitę ir stebėkite, kas keičiasi. Ar lengviau užmigti? Ar pokalbio metu rečiau norisi tikrinti telefoną? Akcentuokite sau net ir mažus teigiamus pokyčius, o tada galite įtraukti kažką daugiau ar keisti tai, kas nepasiteisino“, – pataria jis.
Psichoterapeutas pateikia ir realų pavyzdį: viename tyrime žmonės porą savaičių gyveno be mobilaus interneto telefonuose. Pokyčiai buvo akivaizdūs: pagerėjo jų psichikos sveikata, subjektyvi gerovė ir gebėjimas išlaikyti dėmesį. Net 91 proc. dalyvių pagerėjo bent vienas iš šių rodiklių.
„Įdomu tai, kad depresijos simptomai sumažėjo labiau nei paprastai matoma vartojant antidepresantus – ir panašiai kaip po kognityvinės elgesio terapijos. Kai žmonės nebeturėjo mobiliojo interneto, jie daugiau laiko skyrė gyvam bendravimui, judėjimui ir buvimui gamtoje. Todėl esmė – ne pats ekranas, o tai, ką jis pamažu išstumia iš mūsų gyvenimo“, – pabrėžia D. Jakučionis.
PŽ
