Vasarą daugelis iš miestų pabėga į gamtą ir mėgaujasi pasivaikščiojimais pievose ar miškuose, skanauja uogas, renka vaistažoles arbatoms, stovyklauja, rengia piknikus ar paprasčiausiai ilsisi.
Anot vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, vasarojant Lietuvos gamtoje pacientai dažniausiai susimąsto apie uodų, erkių ar bičių įkandimus, tačiau retas pagalvoja apie susidūrimą su nuodingais augalais, kurių šalyje taip pat yra nemažai.
Kaip jie atrodo, į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir kaip elgtis patyrus apsinuodijimą ar alerginę reakciją – pasakoja vaistininkė.
Prieš vasarojant gamtoje, daugeliui jau tapo įpročiu pasirūpinti reikalinga apsauga nuo vabzdžių ar erkių. Vis dėlto, tai – ne vieninteliai Lietuvos pievose ir miškuose tykantys pavojai.
Vaistininkė pasakoja, kad Lietuvoje auga ne vienas augalas, galintis sukelti ne tik odos nudegimus, stiprias alergines reakcijas ar net apsinuodijimą.
Vieno prisilietimo gali pakakti
Nors Sosnovskio barštis yra vienas pavojingiausių invazinių augalų, pradėtas naikinti dar prieš 10 metų, jį vis dar galima aptikti rečiau lankomose vietovėse.
Vaistininkė J. Jankauskienė paaiškina, kad kadaise šis augalas buvo auginamas kaip pašaras gyvuliams, tačiau nustačius jo keliamas rizikas žmogui ir vietinėms ekosistemoms, buvo nuspręsta jį eliminuoti visoje Europoje.
„Sosnovskio barščio sultyse yra furanokumarinų – junginių, kurie odą padaro itin jautrią ultravioletiniams spinduliams. Jei sulčių patenka ant odos, o vėliau ji būna paveikiama saulės, gali atsirasti paraudimas, skausmingos pūslės ar net 3 laipsnio nudegimai“, – aiškina vaistininkė.
Anot jos, reakcija dažnai pasireiškia tik po kelių valandų ar net kitą dieną, todėl žmonės ne visada susieja simptomus su augalu.
Panašių reakcijų gali sukelti ir kai kurie kiti augalai, turintys furanokumarinų junginių, pavyzdžiui, rūtos. Šios medžiagos kartais aptinkamos ir citrusinių vaisių eteriniuose aliejuose, todėl vasarą verta atsargiai naudoti tokias priemones prieš būnant tiesioginėje saulės šviesoje.
Primena sode auginamus žalumynus
J. Jankauskienė pasakoja, kad pavojų gali kelti ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišskirtiniai augalai, dažnai primenantys netgi valgomuosius žalumynus. Viena tokių yra šunpetrė, kuri savo išvaizda primena dažname darže auginamas petražoles. Taip pat itin pavojinga nuodingoji nuokana – vienas nuodingiausių Lietuvoje augančių augalų.
„Nuodingojoje nuokanoje esančios medžiagos, gali stipriai paveikti nervų sistemą. Apsinuodijus gali atsirasti pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo skausmai, galvos svaigimas, o sunkesniais atvejais – traukuliai ar sąmonės sutrikimai“, – sako vaistininkė.
Ji primena, kad nuodingais laikomi ir skirtingų rūšių vėdrynai, atpažįstami dėl savo smulkių geltonų žiedų, taip pat geltonais žiedais išsiskirianti ugniažolė bei vienagraižė vanagutė, primenanti pienę.
Ryškios spalvos apgauna
Vaistininkė įspėja, kad vasarą ypač atidžios turėtų būti šeimos su vaikais, mat nemaža dalis apsinuodijimų įvyksta būtent todėl, kad vaikai susigundo ryškiaspalvėmis, nepažįstamomis uogomis.
„Pavojų gali kelti mėlynos vilkauogių, raudonos bugenio, sausmedžio, juodos ir smulkios šunobelės uogos, taip pat spanguoles primenančio šaltekšnio uogos. Vaikams jos atrodo patraukliai, tačiau net nedidelis jų kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Dažniausiai pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, silpnumas ar galvos svaigimas“, – pasakoja vaistininkė.
Ką daryti po kontakto su nuodingu augalu?
Jei ant odos pateko Sosnovskio barščio ar kito fotojautrumą sukeliančio augalo sulčių, svarbu kuo greičiau veikti. Pirmiausia, reikėtų pažeistą vietą kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu, o vėliau bent kelias dienas saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei atsiranda paraudimas ar deginimas, gali padėti priemonės su pantenoliu, alantoinu, alaviju ar hialurono rūgštimi, kurios padeda nuraminti odą ir palaikyti jos barjero atsistatymą. Vaistininkė priduria, kad susidariusių pūslių nereikėtų pradurti, nes taip padidėja infekcijos rizika.
„Štai apsinuodijus nepažįstamomis uogomis situacija gali tapti keblesnė. Žmonės dažnai padaro dvi klaidas – tikisi, kad simptomai praeis savaime, arba bando gydytis namuose. Jeigu buvo suvalgytas nepažįstamas ar galimai nuodingas augalas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus arba pasikonsultuoti su Apsinuodijimų informacijos centru. Nereikėtų savarankiškai sukelti vėmimo, nes kai kuriais atvejais tai gali tik pabloginti situaciją“, – perspėja vaistininkė.
Kol laukiama specialistų rekomendacijų, galima mažais gurkšniais gerti vandenį. Jei žmogus sąmoningas ir apsinuodijimas įvyko neseniai, tam tikrais atvejais gali būti naudinga aktyvintoji anglis, tačiau dėl jos vartojimo pirmiausia vertėtų pasitarti su specialistais.
Kada delsti pavojinga?
J. Jankauskienė pabrėžia, kad delsti nereikėtų, jei po kontakto su augalu atsiranda didelės pūslės, stiprus odos skausmas ar pažeidžiama veido bei kaklo sritis. Taip pat būtina kreiptis pagalbos, jei pasireiškia apsinuodijimo simptomai: pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo skausmai, galvos svaigimas, sutrikęs regėjimas, mieguistumas ar koordinacijos sutrikimai.
„Jei žmogus pradeda sunkiau kvėpuoti, netenka sąmonės, atsiranda traukulių ar kitų sunkių simptomų, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiais atvejais kiekviena minutė gali būti svarbi. Esant galimybei, rekomenduočiau išsaugoti augalo ar uogų likučius arba padaryti nuotrauką, kad medikai galėtų greitai ir tiksliai identifikuoti negalavimų priežastis ir parinkti tinkamą gydymą“, – primena vaistininkė.
Anot jos, geriausia apsauga išlieka labai paprasta – neliesti, nerinkti ir neragauti nepažįstamų augalų bei uogų. Pasak vaistininkės, miškuose randamos ryškiaspalvės uogos dažniausiai yra nuodingos, ryškūs augalai – taip pat. Ryški spalva yra tarsi gamtos įspėjimas prie jų nesiartinti. Tai padės išvengti ne tik nemalonių vasaros nuotykių, bet ir rimtų sveikatos problemų.
PŽ
