Kėdainių istorinis laivas – vytinė – tapo tikru galvos skausmu Kėdainių krašto muziejui, kuriam buvo perduotas naujosios rajono valdžios. Muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis pripažįsta – kol kas nėra aišku, kaip laivas bus apsaugotas šaltuoju metų periodu, galų gale, kas jį prižiūrės. Muziejus tikisi sulaukti pagalbos iš rajono savivaldybės šio laivo priežiūrai skiriant papildomą finansavimą.
Pagrindinė funkcija – ne pramoginis plaukiojimas, bet edukacija
Naujuoju istorinio Kėdainių senamiesčio simboliu pretenduojanti tapti istorinio laivo – vytinės kopija jau kuris laikas yra tapusi ne tik vienu Kėdainių simboliu, bet ir viešų diskusijų objektu.
Pasak laivo statybos sumanytojo, kadenciją baigusio rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus, pirminė jo paskirtis – ne pramoginis plaukiojimas Nevėžiu, bet edukacinė funkcija.
Pasak politiko, vaikai galėtų būti supažindinti su unikaliu laivu, tokiu, kokie kadaise, Kėdainių klestėjimo metu, plaukiojo mūsų upėmis.
Laivą pavyko užregistruoti
Šiuo metu vytinė dienas leidžia prišvartuota Nevėžio upės prieplaukoje, kol kas jokiai edukacijai šis laivas nėra naudojamas. Artėjant žiemai medinį laivą neabejotinai reikės apsaugoti jį iškeliant į krantą. Tuo pasirūpinti turėtų Kėdainių krašto muziejus, kuriam vytinė formaliai perduota. Kaip tai bus padaryta, nors šalčiai nenumaldomai artėja, kur laivas žiemos – iki šiol nėra aišku.
„Laivą reikės iškelti, o kur jis bus saugomas – dar nežinia. Ne mes esame miesto žemės savininkai, manau, jog rajono savivaldybė tą numatys. Šį laivą taip pat reikės kažkuo uždengti, kad į jį nepatektų krituliai. Kitaip sakant, turime daug įvairių „malonumų“, – ironizavo Kėdainių krašto muziejaus vadovas R. Žirgulis.
Anot pašnekovo, pasidžiaugti galima bent jau tuo, kad laivas pagaliau teisiškai įregistruotas ir tapo oficialia transporto priemone. Nepaisant to, jog pagaliau išspręstos pagrindinės teisinės problemos, lieka neaišku, kada laivas galės plaukioti Nevėžio upe.
Kas taps vytinės „kapitonu“ ?
„Supraskite, „Kėdbuso“ autobuso negali vairuoti bet kuris žmogus, turintis lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimą. Norint tai daryti, reikalinga speciali kategorija, leidžianti vairuoti keleivinį autobusą. Tas pats ir su šiuo laivu, reikalingas žmogus su laivavedžio pažymėjimu“, – sakė R. Žirgulis.
Muziejininkas tikino, istorija su šiuo laivu jam primenanti vežimo statymą prieš arklį. O kas valdys šį laivą, juo plukdys žmones, iki šiol lieka neaišku.
„Aš to tikrai nedarysiu, taip pat ir niekas iš mūsų muziejininkų. Jeigu bus išspręsti finansiniai – kadrų klausimai, tada bus kita situacija“, – sakė R. Žirgulis.
R. Žirgulis minėjo, kad laivui prižiūrėti ir jį valdyti reikia šią sritį išmanančio žmogaus, jį įdarbinti, mokėti atlyginimą. O tai padaryti muziejus kol kas neturi galimybių.
Vytinė muziejui tapo papildoma našta
„Supraskite, šis laivas – tarsi gyvas organizmas, kurį reikia nuolatos prižiūrėti. Medis „vaikšto“, atsiranda plyšių, tad būtina nuolatinė priežiūra. Jam kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, korpusą reikia nuolatos impregnuoti“, – sakė R. Žirgulis.
Muziejaus vadovas neslėpė – savivaldybės sprendimas perduoti laivą, kurio priežiūrai reikia nemažai techninių žinių bei lėšų, tapo tikra našta.
„Juo labiau, kad mūsų darbuotojams ir nuo prasidėjusių statybų rūpesčių užtektinai. Šiuo metu restauruojama Radvilų kapavietė, tuojau prasidės sinagogos, muziejaus tvarkymo darbai“, – sakė R. Žirgulis.
