Vakar Kauno arkikatedroje bazilikoje Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pačius aktyviausius tikinčiųjų bendruomenės narius apdovanojo Šiluvos Dievo Motinos medaliais. Tarp 20-ies apdovanotųjų – ir kėdainietis Jonas Šedbaras.
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje patarnaujantis J. Šedbaras aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu apdovanotas už nuoširdų ir aktyvų įsitraukimą į parapijos gyvenimą, katecheto tarnystę, ruošiant sakramentams suaugusiuosius, veiklią pagalbą dirbant su jaunimu ir parapijos ,,Caritu“, taip pat už nuoširdų ir gyvą krikščioniškos šeimos gyvenimo liudijimą.
Priėmė apdovanojimą su dideliu jauduliu
Arkivyskupijos garbės ženklu apdovanotas J. Šedbaras socialiniame tinkle išplatino tokią žinutę:
,,Birželio 24 dieną Kauno arkivyskupijoje, iš arkivyskupo Kęstučio rankų gavau Šiluvos Dievo Motinos medalį. Tai Kauno arkivyskupijos garbės ženklas, skiriamas už tikėjimo liudijimą ir tarnystę Bažnyčioje.
Priėmiau jį su dideliu jauduliu, dėkingumu ir nuolankumu.
Bet kartu labai aiškiai suprantu: tai nėra mano nuopelnas ir ne kažkoks mano pasiekimas, kuriuo galėčiau didžiuotis prieš kitus. Visa, kas mano gyvenime yra gero, yra Dievo malonė.
Aš pats gerai žinau, iš kur Dievas mane išvedė. Mano kelias į Bažnyčią nebuvo tiesus. Buvo daug ieškojimų, klaidžiojimų, vidinių kovų, daug dalykų, kuriuos šiandien prisimenu tik su dėkingumu Dievui už Jo kantrybę ir gailestingumą.
Ne aš pirmas Jo ieškojau. Jis pirmas mane surado, palietė mano širdį ir parvedė namo.
Todėl šį medalį priimu ne kaip apdovanojimą už mano nuopelnus, bet kaip Dievo malonės ženklą ir Bažnyčios padrąsinimą toliau tarnauti. Esu nenaudingas tarnas, padarau tik tai, ką turėjau padaryti.
Jeigu šiandien galiu patarnauti Mišiose, dalinti Komuniją, padėti žmonėms ruoštis sakramentams, kalbėti apie Dievą ar tiesiog būti šalia žmogaus, kuriam reikia padrąsinimo, tai tik todėl, kad pats buvau Dievo pakeltas.
Man šis medalis nėra pabaiga. Tai nėra ženklas, kad jau kažką pasiekiau. Priešingai, man tai kvietimas dar labiau saugoti širdį, dar ištikimiau tarnauti Kristui, Bažnyčiai ir žmonėms.
Dėkoju Dievui už Jo gailestingumą. Dėkoju arkivyskupui Kęstučiui ir Bažnyčiai už pasitikėjimą.
Dėkoju savo parapijai, klebonui, šeimai ir visiems žmonėms, kurie mane lydėjo, mokė, meldėsi, drąsino ir padėjo eiti tikėjimo keliu.
Tegul visa garbė būna Dievui. O Šiluvos Dievo Motina tepadeda man likti ištikimam jos Sūnui.“
