„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1921-ais metais.
Futbolas
Pirmoji žinutė apie Kaune dotnuviškių sužaistas futbolo rungtynes jau ne kartą yra spaudoje cituota, todėl geriau dedu ją originalią, kokia ji buvo išspausdinta „Trimito“ žurnale.
Po šių rungtynių sužaistos dar kelios rungtynės su Kėdainių šauliais, apie rezultatus rašyta: „laimėdavo tai vieni, tai kiti“.
Kaip tada atrodė futbolo žaidimas, savo prisiminimuose papasakojo tuometis Dotnuvos žemės ūkio technikumo auklėtinis Juozas Zabielavičius:
„1921 metų pavasarį pradėjau organizuoti futbolo komandą ir, važiuodamas velykinių atostogų į namus, išprašiau iš Dotnuvos žemės ūkio technikumo direktoriaus Vienožinskio 600 auksinų nupirkimui kamuolio ir 12-ai maikių [kitame atsiminimų pluošte J. Zabielavičius mini, kad pirko kamuolį ir po 20 sportinių kelnaičių ir marškinėlių].
Virbalio burmistras išrašė leidimą perėjimui per sieną į Vokietiją, ir, kai pasienio muitininkams išaiškinau, ką ir kokiam reikalui iš Eitkūnų nešiu ir nugabensiu Dotnuvos moksleiviams, leido tuos sportinius daiktus parsigabenti be apmuitinimo.
Pravartu priminti, kad visi sportavo apsiavę naginėmis ir laimėdavo gražių pergalių.
Prie cerkvutės laikinoje 90 m ilgumo aikštelėje, apsiavę Dotnuvos turguje nupirktomis naginėmis (naginės – iš gyvulių ar žvėrių kailio surauktas bekulnis apavas), kone kas dieną (jei būdavo sausa ir giedra) kaip pasiutę lakstėme paskui odinį kamuolį, stengdamiesi jį įgrūsti į vienus ar kitus vartus.
O jeigu naginės suplyšdavo, žaidėjai kartais į aikštę išeidavo ir su kaustytais batais, tada varžovų kojos kentėdavo labiausiai.“
J. Zabielavičius išvardijo ir tų metų geriausios mokinių komandos sudėtį: vartininkas Vladas Daugėla, žaidėjai Aleksas Požėla, Jonas Gedžius, Vladas Putvinskis, Kazys Giedrys, Antanas Dėdynas, Vladas Zažeskis, Jonas Zažeskis, Jonas Lelys, Juozas Zabielavičius. Nors išvardijo tik dešimt žaidėjų, tačiau neužmiršo ir atsarginių: Jonas Bulavas, Vincas Orentas, Vincas Duoba ir Jonas Žigelis.
Iš kėdainiečio Juozo Janonio prisiminimų apie 1921 m.:
„Atsirado futbolo mėgėjų, kurie atkakliai galvojo suburti jaunus entuziastus ir sudaryti komandą. Sunkūs buvo pirmieji žingsniai.
Nei bucų, nei uniformos nebuvo, bet komanda, sudaryta iš gimnazistų ir darbininkų, atkakliai treniravosi. Kapitonu išrinko mane.
Tais pačiais metais mieste gyvenantys žydų tautybės gyventojai sudarė savo futbolo komandą „Makabi“. Jos abi daugiausia ir žaisdavo.
Stadiono, kaip dabar, anksčiau nebuvo. Žaisdavome įvairiose aikštėse.
Komanda sustiprėjo, reikėjo geresnės uniformos, bucų, iš kur gausi, niekas nedavė. Patys pasisiuvom.
Pinigų irgi neturėjom, pradėjom po truputį pardavinėti bilietus, taip ir vertėmės. Vėliau užmezgėm ryšius su Dotnavos žemės ūkio technikumo futbolininkais.“
Kėdainių Šaulių sąjungos metiniame susirinkime buvo svarstoma įkurti raitelių ir dviratininkų sekcijas, matyt, dėl brangių balnų ir dviračių idėjos atsisakyta, nes vėliau jokios informacijos apie šią veiklą neradau.
Pati miesto šaulių būrio sporto sekcija nebuvo veikli ir dar kartą buvo įkurta net 1931 metais.
Tais pat 1921 metais įkurta Dotnuvos šaulių būrio sporto sekcija. Nemaišyti su užpraeitais metais įsikūrusia Ūkio mokyklos šaulių sporto sekcija, kuriai vadovavo: pirmininkas – J. Zabielavičius, vicepirmininkas – V. Martinavičius ir sekretorius L. Narbutas.
Vėlesniais metais, iki uždarant technikumą, sekcijai dar vadovavo L. Narbutas, J. Urbelis.
Sporto sekcijos veikloje leidžiama buvo dalyvauti ne tik technikumo šaulių būrio nariams, bet ir kitiems norintiems sportuoti. Sekcijoje, be futbolo, buvo vyrų ir moterų lengvosios atletikos grupės.
Turizmas
Lietuvos turizmo pradininkas, keliautojas Liudas Alseika (1887 04 25 Kvietkeliai, Šiaulių apskr. – 1960 05 19 Gorochovecas, Vladimiro sr., Rusija), keliautojas, turizmo pradininkas Lietuvoje. Baigęs Šiaulių g‑jos 6 klases, išvyko į Rusiją. 1910 m. Ufoje (Baškirija) įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę. Dirbo Urale, Besarabijoje (dab. Moldavija), Kaukaze, Vid. Azijoje. Mokytojavo Vladivostoke.
1921 m. jis grįžo į Lietuvą, ruošė matininkus Dotnuvoje ir dirbo geodezininku Kėdainiuose. Po keleto metų vėl Kėdainiuose dirbo apskrities žemės tvarkytoju. Pokariu gyveno Klaipėdoje, esperantininkas, turizmo propaguotojas, vienas pirmųjų gidų pajūryje, žygių dviračiais ir baidarėmis organizatorius.
Tragiškai žuvo jo paties 1960 metais organizuotame dviračių žygyje Klaipėda–Vladivostokas (virš 11 tūkst. km.), būdamas 73 metų amžiaus.
Tęsinys – 2025 m. balandžio 20 d.
