Kėdainietis sporto entuziastas Juozas Baniota parengė antrą Kėdainių krašto sporto žinyną. Pirmoji jo parengta knyga apie Kėdainių futbolą prieš šešerius metus išvydo dienos šviesą.
Kol kraštiečio surinkta medžiaga (400 puslapių) ruošiama spaudai, J. Baniota „Kėdainių mugei” suteikė išskirtinę galimybę pradėti publikuoti jo surinktus Kėdainių krašto sporto istorijos faktus.
Žinyne rašoma, jog seniausia informacija apie sportą Kėdainiuose reiktų laikyti apie 1650 m. Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje įvestas karo mankštos pamokas.
Per pastaruosius šešerius metus J. Banota surinko ir susistemino unikalią informaciją apie visas Kėdainių krašte kultivuotas sporto šakas nuo praėjusio šimtmečio iki šių dienų.
Už suteiktą informaciją, archyvines nuotraukas ir medžiagą, patarimus ir prisiminimus autorius dėkoja:
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kolektyvui, Povilui Čipui, Kęstučiui Jonavičiui, Ramūnui Kačinskui, Robertui Mackevičiui, Aleksui Makulavičiui, Stasiui Mickevičiui, Gediminui Misiui, Tomui Pakščiui, Audronei Pečiulytei, Zitai Peleckienei, Gaivai Petrauskienei, Rytui Tamašauskui, Vygandui Valiukevičiui ir kitiems čia nepaminėtiems sporto mėgėjams.
J. Baniotos teigimu, jei kas turi svarbios istorinės medžiagos apie krašto sportininkus ir jų pasiekimus, žinyną dar galima papildyti.
Autoriui leidus, „Kėdainių mugė” pradeda straipsnių ciklą pagal J. Baniotos parengtą „Kėdainių sporto žinyną 1919–2022”.
Autoriaus žodis
„Pirmosios žinios apie sportą Kėdainiuose pasirodė 1919 m. Simboliška, kad jos apie futbolą – visų sporto šakų „karalių“. Remiantis rasta informacija, jis pirmiau pradėtas žaisti Dotnuvoje nei Kėdainiuose.
Eina laikas, jame tirpsta kažkada buvę sporto įvykiai, pasiekimai ir nesėkmės. Jau daug informacijos dingę negrįžtamai ir bėgant laikui ją surinkti bus vis sunkiau.
Išsikėliau sau tikslą surinkti Kėdainiams atstovavusių sportininkų pasiekimus Lietuvoje ir už jos ribų.
Rinkau informaciją ir apie tuos sportininkus, kurie pradėjo savo karjerą Kėdainių trenerių prižiūrimi, tačiau išvyko sportuoti į kitus miestus. O tokių tikrai daug, jau tokia mažesnių miestų dalia – jaunimas, baigęs mokyklą, išvyksta mokytis ir grįžta į savo gimtąjį miestą retai.
Rinkau ir apie atvykusius iš kitų miestų, kurie ilgiau ar mažiau atstovavo miestui ir jo komandoms bei apie tuos, kurie tik formaliai gali būti priskirti kėdainiečiams, nes čia tik gimė, o treniravosi ir siekė pergalių kituose miestuose.
Nemanau, kad pavyko surinkti absoliučiai viską, daugiau koncentravausi į suaugusiųjų sportą, čia pateko tik patys svarbiausi jaunių ir vaikų pasiekimai.
Rajoninio masto varžybų rezultatai taip pat beveik visi liko už šio leidinio ribų, nes išlikusios informacijos nėra daug.
Taip pat skaitytojas ras informaciją apie trenerius, sporto funkcionierius, bazes bei organizacijas.
Šis leidinys nėra pretenzija vadintis išsamia enciklopedija, tai tiesiog Kėdainių sporto pasiekimų apžvalga. Vengiau tekste daryti išvadas ar apibendrinimus, tegu surinkta informacija kalba pati už save.
Pabaigai keletas žodžių apie leidinio struktūrą – informacija pateikta pamečiui pagal atskiras sporto šakas, o įvykiai, kurių negalima priskirti atskirai sporto šakai, pateikti atskirtoje pastraipoje kiekvienų metų teksto pabaigoje.
Atskira pastraipa po bendro pobūdžio įvykių pateikiu iškilaus prieškario ir karo metų laikų sportininko Antano Suprono pasiekimus pasitraukus į Vokietiją ir vėliau gyvenant Kanadoje.
Ieškojau informacijos ir apie kitus į Vakarus pasitraukusius Kėdainių sportininkus, deja, mažai ką teradau.
Prieduose sudėta, mano nuomone, įdomi informacija apie geriausius kraštiečių pasiekimus atskirose sporto šakose ir svarbiausiose varžybose.
Ne visos leidinio nuotraukos yra pakankamai geros kokybės, bet norėjosi kiekvienus metus iliustruoti bent viena rečiau publikuota nuotrauka.”
Juozas Baniota
Priešistorė
Pačia seniausia informacija apie sportą Kėdainiuose reiktų laikyti apie 1650 m. Šviesiojoje gimnazijoje įvestas karo mankštos pamokas.
Grafo Eduardo Totlebeno dvare jau 1886 m. buvo įsteigtas žirgynas. Suprantama, kad jodinėjimas buvo daugiau pramoga, nei sportas.
Dar anksčiau 1818-24 m. Kėdainiuose mokėsi šalia Grinkiškio, priklausiusio Kėdainių apskričiai, gimęs išradėjas Aleksandras Griškevičius (g. 1809 – m. 1863), tiesa, jau gyvendamas Šiauliuose, vadinamas Lietuvos aviacijos pradininku, projektavo ir kūrė skraidymo aparatus, iš kurių žymiausias 1855 m. išbandytas „Žemaičių garlėkis“. Tai lyg ir aviacijos sporto pradmenys.
Dotnuvos dvare 1911 m. buvo įsteigta Kauno gubernijos Piotro Stolypino vardo aukštesnioji keturmetė žemės ūkio mokykla, pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. Per I pasaulinį karą mokykla buvo evakuota į Rusiją: Bogorodską, Kurską, tačiau pastatai liko.
1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis (1885–1971), vėliau išgarsėjęs kaip Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas. 1919 m. čia įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuriai vadovavo pats V. Ruokis, jau tada garsėjęs kaip sveikos gyvensenos propaguotojas.
1922 m. įsteigus Kultūrtechnikos skyrių, mokykla pavadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta Žemės ūkio akademija. Šiame mokslo židinyje ir prasidėjo sporto istorija Kėdainių krašte, o V. Ruokis laikomas vienu iš sporto propagandos pradininkų Lietuvoje.
Žemdirbystės instituto istorijoje minima, kad mokykloje ir technikume nuo pat įkūrimo virė ne tik mokslinis bet ir studentiškas gyvenimas, buvo pilna studentiškų organizacijų ir įvairių meno kolektyvų. Iš savanoriškų organizacijų aktyviausias buvo šaulių būrys, įsikūręs jau 1919 m. lapkričio mėn.
Iš karto buvo įkurta futbolo komanda „Šaulys“, veikė moterų ir vyrų lengvosios atletikos sekcijos, bandyta fechtuoti, kilnoti svarsčius, žaisti kroketą, kiek vėliau tenisą.
Šalia rūmų esančiame tvenkinyje studentai ir mokytojai mėgdavo plaukioti valtimis, žiemą čia būdavo įrengiama čiuožykla, bandyta žaisti ledo ritulį, buvo įsteigtas motociklininkų būrelis.
Todėl 1919 metai ir laikytini organizuoto sporto pradžia dabartinio Kėdainių rajono teritorijoje. Tiesa, Vincentas Korkutis savo knygoje „Lietuvos teniso sąjungai – 100 metų“ rašo, kad teniso aikštė Dotnuvoje buvo įrengta apie 1900–1905 metus, tik keletą metų vėliau nei Palangos ir Plungės dvaruose, bet ši informacija nepagrįsta istoriniais šaltiniais, o ir pats autorius toje pat knygoje toliau teigia, kad Dotnuvoje ir Kėdainiuose teniso aikštės atsirado apie 1924 metus.
Informacijos apie kokias nors sporto varžybas 1919 ir ankstesniais metais rasti nepavyko.
<…>
Pradžia. Tęsinys – kitą sekmadienį, 2025 m. balandžio 6 d.
