„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022). Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1920-ais metais.
Tekste pateikiamose tiksliose citatose pastebėsite to meto lietuvių kalbos rašybos ypatumus bei pavadinimą Datnava. Tai – ne klaidos. 1920 m. Dotnuva buvo vadinama Datnava.
Tęsinys. Pradžia
1920 metai
Dar 1920 metų spaudoje („Trimitas“) apie Dotnuvos Ūkio mokyklos sportinę veiklą rašoma:
„Laikams aprimus, daug domės kreipiama į sporto reikalus ir jie šaulių būry užima bene pirmą vietą. Dabar yra Sporto sekcija, susidedanti iš trijų klūbų: futbolo, lengvosios atletikos ir judomųjų žaidimų.
Pirmoj vietoj stovi futbolo klūbas, kuriame yra 4 komandos. Treniruotės vyksta beveik kasdien. Gegužės 1 d. buvo rungtynės tarp I šaulių ir I Mokyklos sporto organizacijos komandos. Rezultatai šie: 3:0 Šaulių komandos naudai.
Pažymėtina, kad nežiūrint į pirmos komandos jaunumą, jai pasisekė laimėti. Pirmoji rinktinė komanda susidarė šiais metais daugumoj iš naujų pajėgų, nes senosios rinktinės komandos ne šauliai žaidėjai suėjo į mokyklos sporto komandas.
Tegu šie pirmi žingsniai bus pradžia jaunajai komandai, einant sporto keliu pirmyn ir tenežino ji žodžio: atgal“.
Panašiai 1925 metais rašė ir „Iliustruotas sportas“:
„Sporto pradžia Dotnavoje skaitoma nuo įsikūrimo šaulių organizacijos, butent 1920 m. Nežiūrint, kad sporto veikimas neseniai pradėta, tačiau jau atsirado žymus būrys sportininkų, kurie Dotnavos apylinkėje ir Kaune pasiekė neperblogiausių rezultatų.“
Autorius čia klysta, tuometėje Dotnuvos Ūkio mokykloje šaulių būrys veikė nuo 1919 m. lapkričio 22 d. (iniciatorius mokinys Vytautas Putvinskis, pirmasis pirmininkas Viktoras Ruokis) ir buvo pirmasis Kėdainių apskrityje, o Kėdainiuose įsikūrė tik 1920 m. rugsėjo mėn.
Autorius, matyt, turėjo mintyse Kėdainių šaulių būrio sporto sekcijos, kuri iš tikro įsikūrė 1921 m. rudenį, įsikūrimo datą.
Kėdainių šauliai jau pirmame susirinkime nutarė kiekvieną sekmadienį rengti šaulių būrio mankštos pratimus. Šaulių ir skautų reikalais daug rūpinosi pirmasis apskrities viršininkas Juozas Šarauskas, juo paskirtas dar 1918 m. gruodžio 31 d.
Juozo Zabielavičiaus prisiminimuose rašoma, kad neturint jokio sportinio inventoriaus mokiniai bėgiodavo krosus nuo Akademijos parko iki geležinkelio stoties.
Kita daug sirgalių sutraukdavusi pramoga buvo imtynės, jose aktyviai dalyvavo atsiminimų autorius J. Zabielavičius, K. Soteris, E. Širmulis, P. Raudonius, A. Požėla, V. Orantas.
Geležinkelio vagonėlio ašis su pritvirtintais ratais atstodavo štangą, svėrusią 62 kg, ją iškėlus viena ranka būdavo suteikiamas simbolinis „sunkumų kilnotojo“ vardas.
V. Putvinskis iš Kauno buvo atvežęs dvi bokso pirštinių poras, kuriomis varžovas atsiminimų autoriui išnarino apatinį žandikaulį…
Jau tais metais prie futbolo aikštės buvo įrengti gimnastikos prietaisai, šuoliaduobė šuoliams į tolį, o šuoliams su kartimi jau buvo įsigytos trys bambukinės lazdos.
Technikumas ir jo šaulių būrys virto ne tik sporto, bet ir lietuvybės puoselėjimo centru Kėdainių apskrityje, kurios dvaruose gyveno daugiausiai sulenkėję bajorai.
Dotnuvos šauliai rudenį kovojo prie Kėdainių ir Šėtos su nuo Širvintų įsiveržusia Želigovskio armija.
„Kėdainių sporto žinynas 1919–2022” (Juozas Baniota)
Tęsinys – 2025 m. balandžio 13 d.
